Lietuvoje veikia Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“. Inventorizuojamos ir stebimos pagal Europos Sąjungos Buveinių ir Paukščių direktyvas saugomos paukščių rūšys ir buveinės, vertinama jų būklė, išskiriamos jų apsaugai svarbios teritorijos ir nustatomi konkretūs apsaugos tikslai.

Skelbiame interviu apie „Natura 2000“ teritorijų apsaugos tikslų svarbą su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistu, ornitologu Sauliu Skuja.

Kodėl yra svarbu nustatyti „Natura 2000“ teritorijų apsaugos tikslus? Kuo  tai svarbu paukščių išsaugojimui?

Ekologinis „Natura 2000“ tinklas – europinės svarbos saugomų teritorijų tinklas, svarbus tiek paukščių, tiek buveinių apsaugai. Neužtenka vien įsteigti saugomas teritorijas, būtinai reikia žinoti, ką, kodėl ir kaip reikia saugoti. 

Pagal ES Paukščių direktyvą, „Natura 2000“ tinklas dar visiškai ne garantuoja teisinės apsaugos svarbioms paukščių rūšims ir jų buveinėms. Tai reiškia, kad vis dar reikia steigti naujas saugomas teritorijas arba plėsti jau esančias ir bet kokia veikla šiose teritorijose turi būti suderinta su saugomų vertybių apsaugos tikslais.

Imkime konkretų pavyzdį… Tarkim, tankiame brandžiame miške gyvena ir peri retas juodasis gandras. Kaip bus vykdoma jo apsauga?

Tokių paukščių kaip juodasis gandras ir kitų retų miško paukščių perimviečių išsaugojimui Lietuvoje įsteigti biosferos poligonai, kurie yra ir Natura 2000 tinklo dalis. Šie biosferos poligonai įsteigti miškų masyvuose,

kuriuose stebėjimais buvo nustatytas tam tikras retųjų paukščių gausumas, juodojo gandro atveju – ne mažiau kaip 5 perinčios šių paukščių poros, žinomos jų lizdavietės. Tai apsaugos tikslas šiuo atveju yra išsaugoti konkretų skaičių paukščių porų tokioje teritorijoje, užtikrinti gerą jų lizdaviečių, mitybinių teritorijų būklę, vengti trikdymo. Visame tokiame miško masyve yra saugomos lizdavietės ir jų apsaugos zonos, o kituose plotuose numatyti miško kirtimai nevykdomi šių paukščių perėjimo sezono metu. Biosferos poligonuose nuolatos turi būti pakankamai brandžių medžių, kad šis saugomas paukštis galėtų krauti juose lizdus. Aplinkinėse teritorijose, kurios gali turėti įtakos šių paukščių gyvensenai, turėtų būti ūkininkaujama atsižvelgiant būtent į nustatytus apsaugos tikslus.

Besiveisiantys juodieji gandrai naudoja dideles, iki 10 km aplink lizdavietes esančias teritorijas. „Natura 2000“ teritorijos artima aplinka laikomas plotas, esantis 3 km atstumu nuo Paukščių apsaugos svarbios teritorijos ribos. Tad šiame plote siekiama išvengti maitinimosi buveinių praradimo ar jų blogėjimo.

O mažasis erelis rėksnys. Ar jam ir jo buveinėms irgi taikomos apsaugos priemonės?

Mažasis erelis rėksnys – labiau miško pakraščiuose arti pamiškių perintis paukštis, kuris dažniausiai maitinasi šalia miškų esančiose pievose, atviruose laukuose. Mūsų krašte yra daug nedidelių miškų, kuriuos pamėgę šie reti paukščiai. Lietuva turi pakankamai didelę dalį mažųjų erelių rėksnių populiacijos. Todėl mes esame atsakingi už šią rūšį europiniu mastu.

Mažasis erelis rėksnys veistis pradeda sulaukęs 5 metų. Šie paukščiai deda 2 kiaušinius, iš kurių dažniausiai išauga tik 1 palikuonis, tad prieaugis nebūna didelis. Tyrimais nustatyta, kad jau pirmais metais žūsta apie 20 procentų tokių jauniklių. Todėl sunkiai sekasi išgyventi mažajam ereliui rėksniui, jų populiacija, deja, nedidėja.

Ši rūšis labai jautri intensyviam žemės ūkiui, ypač pievų suarimui ir masiniam rapsų auginimui, chemikalų naudojimui ir, žinoma, miškų kirtimui. „Natura 2000“ apsaugos tikslai nusako, kaip reikia reguliuoti ūkinę veiklą, kad būtų išlaikytos tinkamos sąlygos šiam ereliui perėti ir maitintis.

Nustačius apsaugos tikslus „Natura 2000“ teritorijose, aplink mažojo erelio rėksnio lizdus 150 metrų spinduliu nevykdomi pagrindiniai ir specialieji miško kirtimai (su tam tikromis išimtimis). Apsaugos tikslai „Natura 2000“ teritorijose yra orientuoti į šios rūšies išsaugojimą, įgyvendinant konkrečias priemones: lizdaviečių apsaugą, buveinių išsaugojimą arba jų atkūrimą, trikdymo mažinimą.

Išvardinkite, kokiems paukščiams yra nustatyti apsaugos tikslai?

Lietuvoje saugoma ne tik į Raudonąją knygą įtrauktos paukščių rūšys, bet ir Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšys, todėl ir buvo steigiamos „Natura 2000“ teritorijos.

Daugeliui mūsų saugomų paukščių yra nustatyti apsaugos tikslai, pamėginsiu tik mažą dalį išvardinti. Jei plėšrieji paukščiai, tai būtų jūrinis erelis, mažasis erelis rėksnys, vakarinis vapsvaėdis, nendrinė lingė… Iš geninių paukščių – juodoji meleta, pilkoji meleta, tripirštis genys, baltnugaris genys… Iš pelėdų – uralinė pelėda, žvirblinė pelėda, lututė… Iš pievose perinčių – meldinė nendrinukė, griežlė, kuriai svarbu kad pievos nebūtų suartos, užsodintos mišku… ir daugeliui kitų.

Jeigu pažiūrėtume į Lietuvos žemėlapį, tai kur daugiausiai Natura 2000 teritorijų?

Suvalkijoje turbūt mažiau išlikę natūralios gamtos, nes ten jau senokai – agrarinis kraštas. Daugiau „Natura 2000“ tinklo teritorijų yra Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Žemaitijoje. Ten, kur dar likę natūralių miškų, pelkių, pievų. Žinoma, Nemuno deltos regioninis parkas ir Žuvinto biosferos rezervatas – tikra paukščių karalija.

Tai kaip gamta nesidominčiam žmogui paaiškinti, kodėl svarbu saugoti rūšis ir buveines?

Kaip mes saugome savo namus, taip turime saugoti ir gamtą – nes ji yra mūsų bendri namai. Kiekviena rūšis yra svarbi ekosistemos dalis. Jei išnyksta viena – gali sutrikti visa sistema.

Žmogus jau yra padaręs pakankamai žalos gamtai ir pats laikas susirūpinti, kaip išsaugoti nykstančias, retas rūšis, biologinę įvairovę. Miškai, pievos, pelkės – tai namai įvairioms rūšims, kurios privalo išlikti. Sveika gamta, sveika aplinka ir pačius mus nuteikia sveikiau gyventi.

Kita vertus, Lietuva yra įsipareigojusi ir Europos Sąjungai išsaugoti retas rūšis. Suderinti ūkinius žmogaus ir gamtosauginius interesus dažnai būna labai sudėtinga, tačiau būtina.

Kalbėjosi Diana Rakauskaitė