Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje.

Kaip tinkamai leisti sulą?

Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško, žemės ar želdynų ir želdinių savininkai, valdytojai ar naudotojai. O sužinoti, kam priklauso miškas, kuriame planuojate tekinti sulą, galite sužinoti paskelbtame žemėlapyje.

Toje vietoje, kur bus gręžiama skylė, leidžiama nepažeidžiant luobo nudrožti žiauberį. Skylės sulai leisti gręžiamos ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus. Skylių skersmuo neturi viršyti 2 cm, jų gylis medienoje – 3 cm. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm. „Baigus leisti sulą, skylės turi būti užkemšamos mediniu kamščiu. Be to, jei iš vieno medžio buvo išleista daugiau sulos, keletą metų reikėtų leisti jam pailsėti“, – sako Miškų kontrolės departamento direktorius Tadeuš Ablačinskij.

Kur galima leisti sulą?

Privačios žemės savininkams, leidžiantiems sulą asmeniniam naudojimui, apribojimai netaikomi. Privačioje žemėje leisti sulą galima tik gavus žemės savininko sutikimą. Jei miškas valstybinis, reikia kreiptis į Valstybinių miškų urėdiją, ir girininkas nurodys plotus, kuriuose galima leisti sulą.

Atsakomybė

Laukinės augalijos išteklių naudojimas pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą asmenims nuo 10 iki 30 eurų. Jei kyla aplinkosauginių klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt

Aplinkos apsaugos dep. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite