Kodėl vairuotojai turėtų suskubti tikrintis sveikatą?

Šiuo metu, net jei vairuotojas turi negaliojančią medicininę sveikatos pažymą, jis vairuoti gali. Tačiau po pusmečio ši situacija pasikeis. Nuo kitų metų Lietuvos vairuotojų laukia nauja tvarka – vairuotojo pažymėjimo galiojimas bus susietas su medicininės pažymos galiojimo trukme.

Atidėta iki sausio 1 d.

Šiemet turėjusi įsigalioti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisa atidėta metams – iki 2025 m. sausio 1 dienos.

„Nuo kitų metų pasibaigus medicininės pažymos galiojimo terminui, bus stabdomas ir vairuotojo pažymėjimo galiojimas. Pasitikrinus sveikatą ir gavus medicininę pažymą, vairuotojo pažymėjimo galiojimas bus atstatomas automatiškai. Naujoji tvarka turėjo įsigalioti nuo šių metų pradžios, tačiau buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis. Jei jis nebūtų patvirtintas, „Regitros“ duomenimis, apie 263 tūkst. vairuotojų nuo šių metų pradžios nebūtų galėję sėsti prie vairo. Tad vairuotojai turi dar pusmetį suskubti ir kreiptis į savo šeimos gydytojus dėl sveikatos patikrinimo vairuotojo pažymėjimui“, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Jos teigimu, draudžiamųjų įvykių statistika rodo, kad sutrikus vairuotojo sveikatai eismo nelaimių metu nukenčia ne tik sunegalavęs vairuotojas bei jo transporto priemonė, bet ir kiti eismo dalyviai. „Esame užfiksavę atvejų, kai automobilis išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą. Atsitrenkia į prieš jį ta pačia eismo juosta važiuojančią ar kelkraštyje stovinčią transporto priemonę. Pasitaiko eismo įvykių, kuomet vairuotojui pasijutus blogai, po smūgio į kitą automobilį transporto priemonė apvirsta. Į stotelėje stovėjusį vilkiką dėl vairuojančio asmens sveikatos sutrikimo atsitrenkus jo vairuojamam automobiliui atlyginti nuostoliai siekė 14 tūkst. eurų. Nuvažiavus į kelkraštį ir apgadinus kito žmogaus turtą – 9 tūkst. eurų. Eismo nelaimių vidutinė žala, kai įvykis nutinka dėl sutrikusios vairuotojo sveikatos, siekia tūkstantį eurų“, – pasakoja draudikė.

Ji atkreipia dėmesį, kad sukėlus eismo įvykį, kai vairuotojo pažymėjimo galiojimas sustabdytas, žalą atlyginęs draudikas gali pareikšti reikalavimą sugrąžinti išmokėtas sumas. „Taigi, sveikatos nepasitikrinimas vairuotojams gali turėti ne tik formalių administracinių, bet ir finansinių pasekmių“, – teigia draudimo bendrovės atstovė.

Nesilaikantiems reikalavimų – administracinė atsakomybė

Vairuotojai, norintys sužinoti, iki kada galioja jų medicininė pažyma, gali apsilankyti „Regitros“ interneto svetainėje ir, patvirtinę savo tapatybę, peržiūrėti medicinines pažymas.

Neprofesionaliems vairuotojams iki 65 metų sveikatos pažyma galioja 10 metų, nuo 66-erių iki 79-erių – penkerius metus, o vyresniems nei 80 metų – dvejus metus. Dirbantiems pagal darbo sutartis – krovininių automobilių, taksi, greitosios pagalbos, specialiųjų tarnybų ir kitiems vairuotojams – iki 80 metų – dvejus metus, nuo 80 metų – vienerius metus.

Už reikalavimų nesilaikymą vairuotojams gresia administracinė atsakomybė: bauda nuo 30 iki 50 eurų.

Savanoriškai tikrinasi mažai vairuotojų

Pasak klinikos „InMedica“ šeimos gydytojos Veslavos Buzan, vairuotojų sveikata yra tiesiogiai susijusi su eismo saugumu, nes žmogaus savijauta daro įtaką jo dėmesio koncentracijai, judesių koordinacijai ir gebėjimui saugiai vairuoti.

„Visos ligos, galinčios sukelti staigius negalavimus, didina eismo nelaimių riziką. Dažniausiai tai yra širdies ir kraujagyslių ligos, dėl kurių įvyksta staigūs kraujotakos sutrikimai, nervų sistemos ir kiti susirgimai, galintys sukelti staigius cerebralinės – galvos smegenų – veiklos sutrikimus”, – sako šeimos gydytoja.

Pasak V. Buzan, pasibaigus medicininės pažymos galiojimui, didelė dalis pacientų apsilanko pas gydytoją iš pareigos, bet ne dėl to, kad sąmoningai norėtų pasitikrinti sveikatą. „Dažnai vairuotojai skuba, nes jau būna pasibaigęs pažymos galiojimo terminas. Kreipiasi į gydytoją, pas kurį apsilankyti galima greičiausiai, o ne į savo gydantį mediką”, – pasakoja gydytoja.

Jos teigimu, profilaktinis sveikatos patikrinimas apima ne tik privalomuosius medicininius tyrimus, bet ir numatytą atsakomybę perduoti gydytojui visą informaciją apie esamus arba ankstesnius sveikatos sutrikimus. „Tai leidžia nustatyti galimų susirgimų riziką ir tinkamai įvertinti asmens galimybę vairuoti. Gydytojas gali neturėti visų sveikatos duomenų medicininiuose asmens dokumentai. Neretai tuo pasinaudoja pacientai, bandydami nuslėpti rimtus susirgimus ar negalavimus, ypač, kai dėl vairuotojo medicininės pažymos kreipiasi ne į savo gydantį gydytoją“, – sako V. Buzan.

Ypač svarbu vairuotojams nuo 50 metų

Nors sveikatos patikrinimas, pasak šeimos gydytojos, aktualus visiems, jis ypač svarbus vairuotojams nuo 50 metų, nes su amžiumi atsiranda daugiau sveikatos problemų, kurios gali turėti įtakos ir gebėjimui vairuoti. Būtina pateikti teisingą informaciją

Jos teigimu, pažymos asmuo taip pat gali negauti, jeigu atsisako atlikti reikalingus tyrimus, nepateikia reikalingos informacijos arba meluoja apie savo sveikatos būklę. „Neišduoti pažymos galima ir dėl nenuspėjamų ar ūmių sveikatos problemų, ypač, jeigu turima būklė trumpuoju laikotarpiu gali paveikti vairavimo gebėjimus. Tokiais atvejais šeimos gydytojas gali stabdyti pažymos išdavimą iki tol, kol problema bus išspręsta arba žmogaus būklė stabilizuosis“, – pasakoja šeimos gydytoja.

Pasak V. Buzan, didesnė dalis vairuotojų į šį patikrinimą, deja, žiūri neatsakingai. „Svarbu  neatidėti vairuotojo sveikatos patikrinimo paskutinei minutei, tai ypatingai aktualu tiems vairuotojams, kurie turi lėtinių susirgimų, nes neretai prireikia tyrimų ar specialisto konsultacijos dėl galimybės vairuoti įvertinimo. Toks ištyrimas kartais gali užtrukti iki kelių mėnesių. Dėl vairuotojo sveikatos pažymos išdavimo reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, nes jus gydantis medikas tiksliausiai įvertins jūsų galimybę vairuoti“, – pataria V. Buzan.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite