Kelionė su augintiniu: kaip teisingai vežtis keturkojį, kad nepakenktume jo sveikatai

Vasarą atostogauti išvažiuojame ne tik mes, bet ir mūsų augintiniai. Į kelionę su keturkoju šeimos nariu dažniausiai išvažiuojame automobiliu, kuris neretai augintiniui tampa tikru išbandymu. Kokie yra mūsų šalies keliautojų su gyvūnais įpročiai ir kaip teisingai vežtis augintinius automobilyje, pasakoja draudimo bendrovė „Gjensidige“ ir veterinarijos klinika „PetCity“.

Nevalia palikti šuns automobilyje

Net penktadalis keliautojų (20 proc.) vis dar palieka savo keturkojį užrakintame automobilyje. Beje, jaunesni vairuotojai kur kas dažniau linkę palikti šunį ar katę transporto priemonėje, vyresni keliautojai tai daro kur kas atsargiau. Tokią situaciją parodė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atliktas Lietuvos visuomenės tyrimas.

Tiesa, net 36 proc. apklaustųjų atsakė niekada, net ir trumpam, nepaliekantys keturkojų užrakintų automobilyje. Draudimo bendrovės “Gjensidige” Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė stebisi vis dar gaju vairuotojų įpročiu palikti šunį ar katę automobilyje.

„Automobilis tikrai yra netinkama vieta gyvūnui palikti be priežiūros. Tai kelia pavojų ir augintiniui, ir automobiliui. Atrodytų, net ir trumpas laiko tarpas, kuomet keturkojis lieka vienas, gali sukelti grėsmę šuns ar katės sveikatai – automobilio viduje temperatūra pakyla labai greitai ir tai yra pavojinga gyvūnui. Kai lauko temperatūra – 30 °C ir automobilis stovi saulėkaitoje, temperatūra jo viduje siekia 34 °C. Po 10 minučių ji pakyla iki 37°C , po pusvalandžio – jau 46 °C, o tai jau gyvybei pavojinga temperatūra. Po valandos ji gali siekti net 56 °C. Tokiu atveju nepadeda net paliktas pravertas langas”, – įspėja Viktorija Katilienė.

Be to, pasak jos, be priežiūros paliktas keturkojis gali pridaryti eibių – apgraužti automobilio vidaus įrangą, laidus, sėdynes. Nuobodžiaujantis augintinis prasimanys sau pramogų, laukdamas sugrįžtančio šeimininko. Taigi, palikus šunį automobilyje, galite juo nebepavažiuoti.

Savo ruožtu „PetCity“ klinikos veterinarijos gydytoja dr. Brigita Zakarevičiūtė, atsakydama į klausimą, kokie negalavimai, susiję su keliavimu automobiliu, yra dažniausi, pabrėžia, kad dažniausias ir ypač pavojingas gyvybei yra perkaitimas arba šilumos smūgis.

„Tikriausiai daugumai yra girdėta situacija, kuomet gyvūnas perkaista paliktas įkaitusiame automobilyje, tačiau gyvūnas gali perkaisti ne tik stovinčiame, bet ir važiuojančiame automobilyje, kuomet dėl gedimų ar netinkamo sureguliavimo vėsus kondicionieriaus oras nepasiekia bagažinėje vežamo augintinio. Tiek vienu, tiek kitu atveju šilumos smūgis gali būti mirtinas“, – sako gydytoja dr. Brigita Zakarevičiūtė.

Kelionė augintiniui kelia stresą

Pasak jos, taip pat dažnai pasitaiko virškinamojo trakto sutrikimai, kuomet dėl supimo važiavimo metu gyvūną supykina, tačiau tai trumpalaikis negalavimas, kuris praeina savaime. Važiavimas ar kelionė automobiliu gali sukelti gyvūnui stresą ir elgsenos pasikeitimus, todėl prie važiavimo automobiliu gyvūną reikia pratinti palengva.

„Vis dar populiaru šunis vežti laikant juos ant kelių, leidžiant laisvai judėti po automobilio saloną. Žmonės nepasirūpina saugia gyvūno kelione ir neinvestuoja į saugos diržus, petnešas, vežimui pritaikytas transportines dėžes. Norėdami išvengti nelaimės autoįvykio metu mes naudojamės saugos diržais, mažus vaikus sodiname į saugias kėdutes. Tai kodėl šunį sodiname vaikui ant kelių ar leidžiame laisvai gulėti ant galinės sėdynės? Eismo įvykio metu gyvūnai supergalių neturi, jie negali patys pasirūpinti saugia kelione, tai mūsų atsakomybė“, – akcentuoja „PetCity“ gydytoja dr. Brigita Zakarevičiūtė.

Ji pataria pratinti gyvūną keliauti pradedant nuo trumpo pabuvimo automobilyje, naudoti atpalaiduojančias ar raminamąsias priemones, kurias galima įsigyti veterinarijos klinikose. Jei šunis vežame automobilio salone, būtina naudoti saugos diržą ir petnešas, kuriomis šuo yra prisegamas. Jei šuo mažas, jis gali keliauti transportinėje dėžėje salone, bet jis turi būti pritvirtintas saugos diržu. Didesnių veislių šunis rekomenduojama vežti bagažinėje tam pritaikytuose narvuose arba bagažinėje įrengiant apsaugines grotas. Kates rekomenduojama vežti kelioniniuose krepšiuose arba transportavimo dėžėse, kurias taip pat būtina pritvirtinti saugos diržu.

Išsiruošus į ilgesnę kelionę su keturkoju draugu, ne ką mažiau svarbu pasirūpinti ir kitomis gerą augintinio savijautą užtikrinančiomis priemonėmis. Reikėtų turėti patogią gertuvę ar kompaktišką kelioninį dubenėlį, vėsinančių priemonių, pavyzdžiui, vėsinantį kilimėlį, liemenę ar antkaklį. Katėms ilgesnių kelionių metu svarbu parūpinti kraiko dėžę ir kraiką arba ekologiškus vienkartinius tualetus.

Reprezentatyvi „NielsenIQ“ apklausa buvo atlikta apklausiant 1 600 mūsų šalyje gyvenančių žmonių.

Royal Canin 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Traksėdžiuose padegtas kemperis

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Gegužės 14 d. Traksėdžių k., Šilutės sen., buvo padegtas kemperis „Hamer“. Jo savininkė patyrė 2000 eurų nuostolių. Padegimu įtariamas vyras, gim. 1967 m., sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ankstų gegužės 16-os rytą namuose (Cintjoniškių g., Šilutėje) neblaivus (1,57 prom.) vyras, gim. 1977 m., sukėlė fizinį skausmą dar labiau įkaušusiai (2,31 prom.) moteriai, gim. 1964 m. Vyras sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Gegužės 16-os rytą daugiabučio namo laiptinėje Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, vyras, gim.

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Taip pat skaitykite