Henry G. Uriko, „Figure Baltic Advisory“ žmonių analizės, vertinimo ir vadovų ugdymo specialistas.

Vieno karto per metus nepakanka

Daug žmonių tikisi, kad atostogos bus tarsi mygtukas „restart“ – leis atsikvėpti ir atgauti jėgas. Tačiau net teigiami pokyčiai organizmui yra savotiškas stresas. Jei kūnas ir protas jau yra pervargę, net kelionė ar laikas gamtoje gali pasirodyti pernelyg intensyvus. Ne veltui daugelis pastebi, kad suserga būtent prasidėjus atostogoms – tai dažnas signalas, jog organizmas ilgą laiką veikė įtampos režimu ir tik dabar sau leidžia sustoti.

Remiantis įvairiais tyrimais ir ekspertų rekomendacijomis, efektyviausias būdas iš tiesų pailsėti – tai reguliarus, tolygus poilsio ritmas ištisus metus. Nors dažnai svajojame apie vieną ilgą atostogų periodą, jis nebūtinai yra efektyviausias. Ilgesnės atostogos iš tiesų padeda atitrūkti, tačiau jų poveikis trumpalaikis, jei po jų vėl grįžtama į perdegimo riziką keliančią darbo rutiną.

Trumpesnės, bet dažnesnės pertraukos – net ir kelių dienų – padeda geriau palaikyti emocinę ir fizinę pusiausvyrą. Svarbu suprasti, kad tikros atostogos – tai ne tik buvimas ne biure. Tai galimybė būti kitokioje aplinkoje, atsipalaiduoti, atkurti vidinius resursus, pabūti su savimi ir artimaisiais.

Kad atostogos taptų ne tik trumpa pert

Ką reiškia iš tiesų ilsėtis?

rauka nuo darbo, bet ir prasmingu atsistatymo laikotarpiu, svarbu sąmoningai rinktis veiklas, kurios padeda atgauti jėgas ir vidinę pusiausvyrą.

Tyrimai rodo, kad viena efektyviausių poilsio formų – buvimas gamtoje. Pasivaikščiojimai miške, prie vandens ar kalnuose ne tik ramina, bet ir skatina kūrybiškumą, gerina dėmesio koncentraciją.

Visapusiškam atsistatymui būtinas ir kokybiškas miegas. Tuo pat metu ypatingą reikšmę turi buvimas su artimaisiais: nuoširdus bendravimas be skubėjimo ir be nuolatinio dėmesio nukreipimo į ekranus turi stiprų emocinį ir psichologinį poveikį.

Ne mažiau svarbi yra ir kūrybinė ar mėgstama veikla – tapyba, muzika, rašymas, sodininkystė ar bet kuris užsiėmimas, kuris teikia malonumą ir leidžia atsiriboti nuo kasdienės rutinos. Taip pat reikėtų nepamiršti fizinio aktyvumo.

Poilsio strategija – labai individualus dalykas. Vieniems tai – ramus buvimas gamtoje, kitiems – aktyvi veikla ar kūryba. Svarbiausia, kad pasirinktas būdas iš tiesų atstatytų jėgas, o ne imituotų poilsį, palikdamas tik dar giliau paslėptą nuovargį.

Kodėl atostogos ne visada suveikia?

Štai ką mano Rita Šimkutė, „Lietuvos draudimo“ personalo departamento direktorė.

Šiandien retas darbdavys nesutiktų su požiūriu, kad atostogos – ne privilegija, o būtina sąlyga gerai darbuotojų fizinei ir psichologinei savijautai bei ilgalaikiam darbo efektyvumui. 

Tarptautiniai tyrimai patvirtina šio ryšio svarbą. Pavyzdžiui, Amerikos Tarptautinio darbuotojų išmokų plano fondo duomenimis, darbuotojai, kurie išeina atostogų, būna net 40 proc. produktyvesni ir mažiau pavargę, palyginti su tais, kurie neatostogauja. Tačiau vis dar kyla esminis klausimas: kokia atostogų trukmė ir jų periodiškumas labiau padeda atgauti jėgas.

Trumpų atostogų efektas: poilsis ar tik jo iliuzija

Vis dažniau akcentuojama, kad trumpi poilsio periodai, kai ilsimasi vieną ar dvi dienas, padeda išlaikyti emocinę pusiausvyrą, ypač įtemptais laikotarpiais. JAV atliktas tyrimas atskleidžia, kad 55 proc. darbuotojų norėtų naudotis vienos dienos atostogomis be kaltės jausmo – būtent tam, kad sumažintų įtampą. Vis dažniau poilsis suprantamas kaip periodiškas kelių dienų atsitraukimas nuo darbų, o ne viena ilga kartą per metus vykstanti poilsio sesija.

Visgi vienos dienos atostogos-laisvadieniai turi ir savų trūkumų. Pasak psichologų, jei poilsis nuolat trunka tik dieną, ilgainiui tai gali lemti paviršutinišką atsipalaidavimą, kuris nekompensuoja ilgalaikės įtampos ir neišsprendžia gilesnių įtampos priežasčių. Norint, kad nervų sistema iš tiesų atsigautų, rekomenduojama ilsėtis bent 2–3 dienas be pertraukos.

Tikras poilsis trunka ilgiau

Trumpos poilsio akimirkos padeda palaikyti kasdienę gerą savijautą, tačiau gilesniam emociniam atsistatymui būtinas ilgesnis poilsio periodas. Moksliniai tyrimai rodo, kad ideali atostogų trukmė, leidžianti pasiekti didžiausią atsipalaidavimą ir gerovės jausmą, yra maždaug 8 dienos – būtent tada pradedama jaustis atitrūkus nuo rutinos.

Gana dažna nusistovėjusi praktika Lietuvoje – kartą metuose darbuotojai nepertraukiamai atostogauja dvi savaites, o kitas atostogų dienas derina pagal individualius poreikius. Tai atitinka psichologų rekomenduojamą optimalų giluminio poilsio laikotarpį.

2025 m. žurnale „Applied Psychology“ publikuota analizė, apibendrinusi 32 tyrimų duomenis, atskleidė, kad atostogų teigiamas poveikis darbuotojų gerovei yra didelis ir išlieka ilgiau, nei manyta anksčiau – kai kuriais atvejais net iki 43 dienų. Tai tik dar kartą įrodo, kad ilgos trukmės  atostogos ne tik atstato gerą psichologinę ir fizinę savijautą, bet ir sukuria ilgalaikį efektą.

Optimalus atostogų modelis

Tad kyla natūralus klausimas: kokia optimalių atostogų ir poilsio formulė, kas labiausiai pasiteisina?

Įvairų bendrovių praktika rodo – geriausias poilsio modelis yra derinti trumpus poilsio ir ilgesnius atostogų periodus. Trumpi 1–2 dienų sustojimai padeda išvengti perdegimo kasdienybėje. Ilgesnės atostogos reikalingos, kad organizmas galėtų visiškai emociškai ir fiziškai atsigauti.

Pavyzdžiui, mūsų bendrovės „Lietuvos draudimo“ duomenimis, 38 proc. darbuotojų per metus atostogauja šešis ar daugiau kartų. Pastebima ir aiški sezoniškumo tendencija. Vasarą dažniausiai pasirenkamos ilgesnės atostogos – liepą jas renkasi net 31 proc. darbuotojų. Tuo metu gruodį, kai šventės leidžia sukurti ilgesnius savaitgalius, populiarios tampa trumpos pertraukos. Kovas išsiskiria kaip tas mėnuo, kai atostogų fiksuojama mažiausiai – darbuotojai grįžta į darbinį ritmą ir poilsį atideda vėlesniam laikui.

Geriausias poilsis – tas, po kurio jaučiamės atsigavę ir žinome, kur slypi mūsų energijos šaltinis.