Investicijos į biosaugą – priemonė ūkiniams gyvūnams apsaugoti

Lietuvos ūkiai jau keletą metų gyvena gana didelėje įtampoje, nes laukinėje gamtoje nustatomi  nauji paukščių gripo ir afrikinio kiaulių maro atvejai. Kaip rodo patirtis, jei kuri nors iš šių ligų patenka į fermas, nuostoliai gali būti milžiniški.

Viena iš išeičių – didinti biologinę saugą. Tam žemdirbiai gali pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos sritį „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“. Paraiškų dar laukiama iki liepos 7 d., o šiam paraiškų teikimo etapui suplanuota 1,6 mln. Eur paramos lėšų.

Viena paraiška vienai laikymo vietai

Pagal minėtą KPP veiklos sritį į paramą gali pretenduoti ūkinių gyvūnų laikytojai – fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir žemės ūkio valdą, juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo vardu įregistravę valdą.

Pareiškėjai gali teikti tik vieną paramos paraišką dėl konkrečios ūkinių gyvūnų laikymo vietos. Jei prašoma paramos dėl skirtingų ūkinių gyvūnų laikymo vietų, tuomet būtina pateikti atskiras paraiškas.

Tačiau galioja išimtis – pareiškėjas gali teikti vieną bendrą paraišką daugiau kaip dėl vienos ūkinių gyvūnų laikymo vietos tuo atveju, jei įsigyjamas turtas gali būti naudojamas daugiau negu vienoje ūkinių gyvūnų laikymo vietoje. Tuomet tinkamos finansuoti išlaidos ir SG apskaičiuojami paraiškoje nurodytoms ūkinių gyvūnų laikymo vietoms bendrai.

Vienas iš reikalavimų pareiškėjams – turi būti parengtas biologinio saugumo priemonių taikymo planas dėl biologinio saugumo priemonių visumos nustatytų reikalavimų įvykdymo gyvulių laikymo vietose. Šis planas turi būti suderintas su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Dar pareiškėjams svarbu žinoti, kad laikomi ūkiniai gyvūnai turi būti suženklinti ir registruoti Ūkinių gyvūnų registre, ūkinių gyvūnų laikymo vieta įregistruota Ūkinių gyvūnų registre ne vėliau kaip iki 2022 metų gruodžio 31 d.

Skirtumai dideliems ir mažiems ūkiams

Remiama veikla, kuria siekiama sumažinti pavojingų ūkinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes. Didžiausia galima paramos suma projektui, kai teikiama tik viena paramos paraiška dėl konkrečios ūkinių gyvūnų laikymo vietos, negali viršyti daugiau kaip 100 tūkst. Eur arba 300 tūkst. Eur, kai įsigyjamas turtas gali būti naudojamas daugiau negu vienoje ūkinių gyvūnų laikymo vietoje (pavyzdžiui, mobili dezinfekcinė įranga ir kt.) ir 200 Eur vienam sutartiniam gyvuliui (SG), kai prašoma paramos suma viršija 4 tūkst. Eur.

Mažesniems ūkiams, kurie laiko iki 20 sąlyginių gyvulių, didžiausia paramos suma projektui gali siekti 4 tūkst. Eur. Didesniems ūkiams, laikantiems daugiau kaip 21 sąlyginį gyvulį, paramos suma apskaičiuojama priklausomai nuo ūkyje laikomų gyvulių: didžiausia paramos suma apskaičiuojama skiriant 200 Eur vienam sąlyginiam gyvuliui, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. Eur.

Tuo atveju, kai įsigyjamas turtas gali būti naudojamas daugiau negu vienoje to paties paramos gavėjo ūkinių gyvūnų laikymo vietoje, didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti 300 tūkst. Pabrėžtina, kad paramos intensyvumas negali viršyti 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, kurios yra susijusios su projekto įgyvendinimu ir numatyta vykdyti veikla. Jos turi būti patirtos (apmokėtos) po paramos paraiškos pateikimo dienos. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tinkamos finansuoti išlaidos turi būti išvardytos pagal išlaidų kategorijas, o ne pateikiama bendra jų suma. Didžiausia galima atrankos balų suma – 100 balų, o privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 35.

Kokia parama numatyta Strateginiame plane

Jau įgyvendinamame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane (SP) ir toliau bus remiamos investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius. Tam numatyta skirti 5 mln. Eur.

Ši intervencinė priemonė skirta padėti ūkiams valdyti riziką ir išlaikyti gyvulininkystės ūkių perspektyvumą ir konkurencingumą, o pasireiškus nepalankiems reiškiniams ar įvykus gyvūnų ligų protrūkiams, sudaryti palankesnes sąlygas išsaugoti žemės ūkio gamybos potencialą.

„Kitaip tariant, siekiama kompensuoti ūkiams dalį lėšų, investuotų į prevencines biologinės saugos priemones, tokiu būdu norint sumažinti gyvuliams ypatingai pavojingų infekcinių susirgimų pasireiškimo riziką“, – aiškino Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Paramos verslui skyriaus patarėja Inga Budzevičiūtė.

Į paramą gali pretenduoti ūkininkai – fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį bei  valdą, ir juridiniai asmenys arba jų grupė, įregistravę valdą bei užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje (-ose) pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų apdorojimu bei (arba) perdirbimu ir pateikimu rinkai.

Vienas iš reikalavimų pareiškėjams – turi būti parengtas biologinio saugumo priemonių taikymo planas dėl biologinio saugumo priemonių visumos reikalavimų įvykdymo gyvulių laikymo vietose. Šis planas turi būti suderintas su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

I. Budzevičiūtė atkreipė dėmesį, kad mažesniems ūkiams, kurie laiko iki 20 sąlyginių gyvulių, didžiausia paramos suma projektui gali siekti 4 tūkst. Eur. Didesniems ūkiams, laikantiems daugiau kaip 21 sąlyginį gyvulį, paramos suma apskaičiuojama priklausomai nuo ūkyje laikomų gyvulių: didžiausia paramos suma apskaičiuojama skiriant 200 Eur vienam sąlyginiam gyvuliui, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas – iki 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Tuo atveju, kai įsigyjamas turtas gali būti naudojamas daugiau negu vienoje to paties paramos gavėjo ūkinių gyvūnų laikymo vietoje, didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti 300 tūkst. Eur. Pagal šią SP priemonę paraiškų priėmimas numatytas spalio – gruodžio mėn. Išsamesnė informacija – www.nma.lt

Žemės ūkio min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prasideda tauriųjų elnių ir briedžių ruja. Papildomi pavojai vairuotojams

elnių ruja

Rugsėjį Lietuvos miškuose prasideda tauriųjų elnių ir briedžių ruja. Šiuo laikotarpiu gyvūnai tampa aktyvesni ir mažiau atsargūs, todėl Aplinkos apsaugos departamentas primena medžiotojams laikytis Medžioklės taisyklių reikalavimų, o vairuotojams – būti atidesniems keliuose, ypač miškingose vietovėse. Per rują tauriųjų elnių ir briedžių patinai aktyviai ieško patelių, konkuruoja su kitais patinais, daugiau juda ir gali nuklysti į jiems neįprastas teritorijas. Dėl pakitusio elgesio gyvūnai tampa mažiau budrūs, todėl šiuo laikotarpiu ypač svarbu atsakingai elgtis gamtoje. Aplinkosaugininkai primena, kad tauriųjų elnių ir

Ir Daivos Žebelienės gyvenamojoje aplinkoje atlikta krata

Žebelienė

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba rugsėjo 8 d. paskelbė, jog tyrime dėl Seimo narių automobilių nuomos aplinkybių atliktos kratos. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui organizuojant ikiteisminį tyrimą dėl Seimo narių automobilių nuomos politinei partijai aplinkybių ir siekiant surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, rugsėjo 8 d. buvo atliktos kratos politinei partijai „Nemuno aušra“ priklausančių Seimo narių Roberto Puchovičiaus, Kęstučio Biliaus, Daivos Žebelienės, Linos Šukytės-Korsakės ir Tado Sadauskio gyvenamosiose vietose. Ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai. Šis ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo

Po gausaus lietaus kilo vanduo ir Šyšoje

Meteo LT rugsėjo 7 d., vakar, paskelbė tokių žinių apie vandens lygio kilimą. Dėl iškritusių gausių kritulių vakarinėje ir pietvakarinėje šalies dalyje sparčiai kilo vandens lygis. Labiausiai: Šešuvyje ties Skirgailais – iki 106 cm, Šyšoje ties Šilute – iki 64 cm, Bartuvoje ties Skuodu – iki 58 cm, Nemune ties Panemune – iki 48 cm, Jūroje ties Taurage – iki 39 cm, Minijoje ties Priekule – iki 34 cm per parą. Stichinis vandens lygis pasiektas Leitėje ties Kūlynais ir paskutiniais

Trimatė spauda šalia mūsų: kaip pramoninis įrenginys tapo buitiniu pagalbininku

trimatė spauda

Prieš dešimtmetį trimatis spausdinimas atrodė prieinamas tik patyrusiems inžinieriams ir kruopštiems entuziastams. Šiandien tokį aparatą galima pamatyti mokyklos kabinete, kaimynystės dirbtuvėje ar ant rašomojo stalo. Jis tyliai kuria daiktus iš plastiko gijos. Ši technologija tapo paprastesnė, švaresnė ir prieinamesnė kasdieniam naudojimui. Nuo suodžių ir varžtų – iki gamyklinių aparatų Anksčiau trimatį spausdintuvą tekdavo susirinkti patiems iš atskirų dalių. Pirkėjas gaudavo dėžę su laidais, mikroschemomis, veržlėmis bei aliuminio profiliais. Surinkimas trukdavo ištisas dienas. Rezultatas priklausė nuo meistro kantrybės. Pirmieji bandymai reikalavo

Taip pat skaitykite