Šilutės rajono savivaldybė ūkininkams paskelbė priminimą, jog būtina vykdyti žemės ūkio naudmenų geros agrarinės aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimus. Priminimas skirtas asmenims, ūkininkaujantiems užliejamų teritorijų vietovėse (Rusnės, Šilutės, Kintų, Juknaičių, Usėnų seniūnijose). Šie ūkininkai privalo pasirūpinti, kad šieno ir šienainio rulonai turi būti išvežti iš laukų iki kiekvienų metų spalio 1 dienos.
Atsižvelgus į ūkininkų prašymus ir siekiant racionaliai bei efektyviai naudoti Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos lėšas, perskirstyta šios programos priemonės „Parama smulkiesiems ūkiams“ kovo 1 d. – gegužės 15 d. vykusiam kvietimui skirta lėšų suma. Bus finansuojami visi smulkiųjų ūkininkų projektai, surinkę privalomą 25 balų skaičių. Iki gegužės 15 d. vykusiam kvietimui teikti paraiškas buvo skirta 25 mln. Eur: 6 mln. Eur pieninės galvijininkystės sektoriui ir 19 mln. Eur kitiems sektoriams. Bendra pateiktose paraiškose prašoma paramos suma (24,1 mln.
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi, kad 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose, nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas tiems, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams. „Parengę naują įsakymo projektą siekiame didesnio teisingumo ūkininkams, kurie 2023 m. dalyvavo kompleksinės klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklose ir dalį savo ariamosios žemės skyrė negamybiniams plotams. Tai, kad jie dėl minimalių neatitikimų šiuose plotuose
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15 d. dar gali pasinaudoti galimybe paskutinį kartą ypač palankiomis sąlygomis gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemonės ,,Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“. Parama smulkiesiems ūkiams yra negrąžintina parama, kuri finansuojama 100 proc., t. y. ūkininkui nebūtina prisidėti savo lėšomis, visas išlaidas galima padengti paramos lėšomis. Ši parama yra viena populiariausių per visą KPP paramos teikimo laikotarpį ir dėl priemonės aktualumo padidinta nuo 12 mln. Eur iki 144
Investicijos į biosaugą yra geriausias būdas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų protrūkiams, tad Žemės ūkio ministerija vėl kviečia gyvulininkyste užsiimančius ūkininkus pasinaudoti galimybe gauti paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“. Šiam kvietimui teikti paraiškas skirta 1 mln. Eur paramos lėšų. Paraiškos bus priimamos nuo kovo 4 d. iki balandžio 30 d. „Lietuvos laukinėje gamtoje periodiškai nustatomi
Vyriausybė atsižvelgė į ūkininkų keliamas problemas dėl žymėto dyzelino naudojimo apribojimų, daugiamečių pievų atkūrimo bei saugomų teritorijų plėtros. Reaguodama į ūkininkų nerimą dėl žymėto dyzelino naudojimo apribojimų, taip pat dėl didėjančio akcizo suskystintoms dujoms, kurios naudojamos ne kaip variklių kuras, Vyriausybė pasirengusi iki sausio pabaigos pateikti derinti Akcizų įstatymo pakeitimo projektą, kurį siūlys įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę. Planuojama grąžinti ankstesnę tvarką – žymėtą dyzeliną vėl bus galima naudoti ne tik žemės ūkio technikoje, bet apskritai žemės ūkio veiklai.
Pareiškėjams pradedama mokėti likusi tiesioginių išmokų ir paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano bei Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) priemones išmokų dalis. Planuojama, kad jau šį mėnesį 98 proc. pareiškėjų pasieks 194 mln. Eur parama. Nuo spalio 16 d. ūkininkams pradėtos mokėti išankstinės išmokos pagal su plotu bei gyvuliais susijusias intervencines ir kompensacines kaimo plėtros priemones, o nuo gruodžio 6 d. prasideda antras etapas, per kurį planuojama ūkininkams išmokėti tiesioginių išmokų likutį.
Ūkininkai, bendrovės ar žemės ūkio kooperatyvai, norintys savo žemės ūkio valdas modernizuoti arba įgyvendinti tvarias investicijas, netrukus vėl galės gauti lengvatines paskolas. Norėdami pasinaudoti šiomis paskolomis, žemės ūkio subjektai pirmiausia turi pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) paraiškas paramai gauti pagal šias Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano intervencines priemones: „Investicijos į žemės ūkio valdas” arba „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas”. Paraiškos gauti paskolą investicijoms į žemės ūkio valdas teikiamos iki šių metų pabaigos, t. y.
Iki lapkričio 30 d. ūkininkams, deklaravusiems žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atitinkančius paramos pagal intervencines priemones tiesioginių išmokų (klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas sistemas) reikalavimus, bus išmokėtos avansinės išmokos. Kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ išmokos už veiklą „Augalų kaita“ sieks 28,5 Eur už ha, „Tarpiniai pasėliai“ – 69 Eur už ha, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ – 11 Eur už ha, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“ – 123 Eur už ha), „Daugiamečių žolių juostos“ – 116 Eur už ha. Ekologinės
Spalio 16 d. ūkininkams, deklaravusiems žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei gyvulius, išmokėta apie 55,7 mln. eurų. Tiesioginių išmokų avansus turėtų gauti beveik 85 tūkst. pareiškėjų. Tiesioginių išmokų avansas sudarys iki 70 proc. tiesioginių išmokų dalies, o pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano priemones – 85 proc. skirtos paramos sumos. Ūkininkams, kurių pateiktose paraiškose nebuvo nustatyta neatitikimų ar jie buvo išspręsti, nuo spalio 16 d. pradėtos
Pastarosiomis dienomis praūžusios liūtys su kruša suniokojo dalį derliaus, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, apsilankęs Panevėžio rajone Rimaisių kaime esančiame Gintauto Čiplio augalininkystės ūkyje bei žemės ūkio bendrovėje „Jotainiai“ įsitikino – gamtos stichija nepagailėjo ne tik derliaus, bet ir statinių bei mašinų: grūdų sandėlių, karvidžių, namų stogai nusėti kiaurymėm, pasėliai išguldyti, automobiliai apdaužyti. Pakeliui iš Panevėžio rajono savivaldybės į Rimaisių kaimą meras Antanas Pocius rodė krušos nužymėtą ribą, kur prasideda laikinai plėvele uždangstyti skylėti namų stogai. G. Čiplio augalininkystės ūkio
Lietuvos ūkiai jau keletą metų gyvena gana didelėje įtampoje, nes laukinėje gamtoje nustatomi nauji paukščių gripo ir afrikinio kiaulių maro atvejai. Kaip rodo patirtis, jei kuri nors iš šių ligų patenka į fermas, nuostoliai gali būti milžiniški. Viena iš išeičių – didinti biologinę saugą. Tam žemdirbiai gali pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos sritį „Parama investicijoms
Ūkininkai savo veikloje patiria įvairių energetinių sąnaudų, kurias galima sumažinti pasinaudojant valstybės skiriama parama ir diegiant atsinaujinančios energijos sprendimus. Saulės elektrinės – vienas tokių, išlaidas mažinančių išmaniųjų pasirinkimų. Ką reikia žinoti renkantis saulės elektrines ir kodėl tam dabar – palankus metas. Praėjusiais metais smarkiai išaugusios energetinių išteklių kainos sukėlė šoką įvairiuose sektoriuose, ne išimtis ir žemės ūkis. Nemažą dalį ūkio sąnaudų sudaro energijos kaštai, juos galima sumažinti pritaikius atsinaujinančios energijos sprendimus, tokius kaip saulės elektrinės. Valstybė kelis metus iš eilės
Praėjusi žiema nešykštėjo nei sniego, nei šalčio ir kėlė rūpesčių ne tik vairuotojams ar kelių priežiūros specialistams, bet ir žemdirbiams, nerimavusiems dėl žiemojančių pasėlių. Draudikai primena, kad žiemos padariniai tėra viena iš grėsmių, kylančių būsimam derliui. Lietuvos banko duomenimis, vien 2020 m. dėl patirtų nuostolių ūkininkams išmokėta 8,5 mln. eurų. Pasak draudimo bendrovės BTA pasėlių draudimo rizikos vertintojo Deivido Juodžio, dėl nenuspėjamų oro sąlygų augalininkystė yra laikoma viena rizikingiausių ūkio šakų. Pasėliams nuolat kyla pavojai: žiemą jie gali iššalti arba
ESO ūkininkams primena apie galimybę 2021 metais pasinaudoti taikomomis lengvatomis: ūkininkai gali naudotis jiems Elektros energetikos įstatyme numatyta lengvata galios dedamajai ar buitiniams klientams numatytais elektros tarifais. Pateikę dokumentus, ūkininkai gali rinktis mokėti už galios dedamąją tik tris mėnesius ir už elektrą atsiskaityti pagal buitiniams klientams taikomas elektros kainas. jei Jūsų žemės valdos ekonominis dydis (EDV) yra daugiau nei 0 ir lygus arba mažesnis nei 14, ir visų gautų pajamų iš žemės ūkio veiklos dalis procentais sudaro daugiau kaip 50