Fizinis aktyvumas, smegenų lavinimas ir miegas – svarbiausi būdai, padedantys gerinti atmintį

Atmintis – gyvybiškai svarbi žmogaus gyvenimui. Dauguma situacijų, kai ką nors pamirštame, eikvoja mūsų laiką ir kelia įtampą. Didėjant informacijos srautams, greitėjant gyvenimo ritmui, nemažai žmonių skundžiasi suprastėjusia atmintimi. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė. Specialistų teigimu, atmintį, kaip ir kūną, reikia nuolat lavinti. Geriausiai tai atliekame kokybiškai išsimiegodami, būdami fiziškai aktyvūs, subalansuotai maitindamiesi ir kontroliuodami stresą.

Pasak Šeškinės poliklinikos medicinos psichologės Monikos Zarembaitės, atmintis žmogui yra labai svarbi. Be jos ne tik nieko neišmoktume, bet ir neprisimintume pernykščių vasaros atostogų potyrių, o vos įsėdę į automobilį nebežinotume, kur išsiruošėme.

„Atmintis yra viena iš skiriamųjų žmogaus charakteristikų. Jos dėka galime ne tik prisiminti, atkartoti ir mokytis, bet ir numatyti bei planuoti ateities veiklas“, – aiškina medicinos psichologė.

Atminties sutrikimus gali lemti ir miego trūkumas

BENU vaistininkė Inga Norkienė sako, jog dažniausiai dėl atminties problemų kreipiasi pagyvenę žmonės, tačiau neretai atminties sutrikimus lemia ir nuolatinis stresas, netinkama mityba bei poilsio stoka. „Atmintį, kaip beje, ir visas organizmo funkcijas veikia subalansuotas darbo ir poilsio režimas. Šiuo atveju labai svarbi yra miego higiena, reguliarumas ir pakankama trukmė. Seniai įrodyta, kad miegas turi didžiulę įtaką mūsų atminčiai ir ją įtvirtina – miego metu trumpalaikiai prisiminimai sustiprinami ir paverčiami ilgalaikiais. Tuo tarpu trūkstant miego, atmintis prastėja“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.

I. Norkienė sako pastebėjusi, kad neigiamos įtakos atminčiai turi ir šiuo metu itin išplitęs noras vienu metu daryti keletą dalykų, vadinamasis „multitaskinimas“. „Tai yra didžiulė saviapgaulė manyti, jog išskaidydami savo dėmesį, visus dalykus vis tiek galime atlikti vienodai gerai. Iš tiesų žmonių smegenys vienu metu gali susitelkti tik į vieną dalyką. Jei imamės kelių darbų vienu metu, mūsų dėmesys šokinėja nuo vieno dalyko prie kito. Tyrimais įrodyta, kad vienu metu dirbant kelis darbus, jie padaromi dvigubai lėčiau, taip pat 50 proc. padidėja klaidų tikimybė“, – aiškina vaistininkė.

Atmintis lavinama žaidimais ir skaitymu

Anot medicinos psichologės M. Zarembaitės, geriausiai smegenis įdarbina, o atmintį išjudina naujų dalykų mokymasis, pavyzdžiui, naujos kalbos, eilėraščių, įgūdžių, taip pat kryžiažodžių sprendimas, dėlionės, šachmatų, šaškių, kortelių žaidimai ar paprasčiausias knygos skaitymas. Atminties procesams labai svarbi yra streso kontrolė, o stresą sumažinti leidžia dėmesingo įsisąmoninimo praktikavimas, meditacija, joga, kvėpavimo pratimai.

„Atmintį galima lavinti skaitant knygą triukšmingoje aplinkoje. Pastangos duotų naudos tuo atveju, jei išmoktume „negirdėti“ triukšmo ir tuo pačiu metu gerai suvoktumėme tekstą. Arba pabandykite užrašyti spalvų pavadinimus skirtingomis spalvomis, pavyzdžiui, žodį „žalia“ – mėlynai. Tuomet pamėginkite garsiai įvardinti spalvą, kuria žodis parašytas. Tai sunkiau, nei skamba, nes jūsų smegenys kovos, kad skaitytų žodį, o ne įvardintų spalvą, kuria jis parašytas“, – pastebi ekspertė.

Išmėginkite naują sportą

Norint išlaikyti smegenis budrias, medicinos psichologė rekomenduoja išbandyti tokias sporto šakas, kurias atliekant reikia derinti kūno ir smegenų darbą – pavyzdžiui, tenisą ar badmintoną. Jai antrina ir vaistininkė I. Norkienė, kurios teigimu, atminčiai labai svarbus fizinis krūvis, nes tuomet smegenyse hipokampo srityje, kuri yra atsakingą už mokymąsi ir atmintį, gimsta nauji neuronai.

„Tyrimais įrodyta, kad reguliari fizinė veikla yra itin naudinga smegenims ir gali padėti pagerinti atmintį bet kokio amžiaus žmonėms, pradedant vaikais ir baigiant senoliais. Aktyvus judėjimas skatina neuroapsauginių baltymų sekreciją ir neuronų augimą bei vystymąsi, o tai padeda palaikyti sveiką smegenų būklę“, – sako vaistininkė.

Pasak I. Norkienės, atminčiai lavinti taip pat gali padėti ir telefonų numerių žinojimas atmintinai, ir bandymas įsiminti pirkinių sąrašą apsiperkant parduotuvėje. „Norint užsisakyti retus vaistinius preparatus, kurių tuo metu nėra vaistinėje, vaistininkui reikia užregistruoti žmogaus asmeninį telefono numerį. Dažnai susiduriame su situacija, kuomet klientas jo tiesiog neprisimena. Tad atminčiai lavinti rekomenduočiau išmokti atmintinai ne tik savo, bet ir bent kelis artimiausių žmonių telefonų numerius. Arba parduotuvėje užuot nuolat žvilgčiojus į pirkinių sąrašą, bandyti prisiminti, ką reikia nupirkti, iš atminties“, – pataria vaistininkė.

Atmintį gerina ir kelionės

Jos teigimu, kognityvines funkcijas, tarp kurių yra ir atmintis, gerina ir kelionės bei savarankiškas jų planavimas. „Naujų dalykų pažinimas, įspūdžiai, informacijos ieškojimas kelionėse leidžia išsaugoti neuroplastiškumą – smegenų gebėjimą išlaikyti jau esamas ar sudaryti naujas neuronų jungtis, nes su amžiumi smegenys praranda dalį savo plastiškumo, tad tampame labiau užsifiksavę savo mąstysenoje ir suvokime“, – pastebi I. Norkienė.

ELTA

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Padėkojo garsinusiems Pamario kraštą Lietuvos moksleivių dainų šventėje

padėkos

Šilutės rajono savivaldybėje pagerbti ir simbolinėmis dovanomis apdovanoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje mūsų kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai bei savivaldybės administracijos delegacija. Šiemet Lietuvos moksleivių dainų šventėje Šilutės rajonui atstovavo net 270 dalyvių – jaunieji dainininkai, muzikantai, šokėjai ir jų vadovai, kurie savo talentu, nuoširdžiu darbu garbingai pristatė Pamario kraštą. Apdovanoti Šilutės meno mokyklos jaunųjų ir jaunučių chorų vadovė Daiva Pielikienė, folkloro ansamblio vadovė Vytautė Stonkutė, akordeonininkų seksteto vadovė Loreta Kabanova, fanfarinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir šokių kolektyvo „Pamarietė“ vadovai

Taip pat skaitykite