Atostogos kartu ar atskirai: geriausiai pailsime su artimaisiais

Rugpjūtį ištuštėjantys Lietuvos miestai ir gyvenvietės rodo, kad atostogų sezonas – pačiame įkarštyje. Šįkart atidžiau pažvelgėme, kaip ir su kuo geriausiai pailsi Baltijos šalių gyventojai bei kaip skiriasi mūsų ir artimiausių kaimynų įpročiai.

Baltijos šalių gyventojai laiką su artimaisiais ir šeima įvardija emocinės gerovės pagrindu. Tokią tendenciją rodo draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa.

Net 44 proc. Lietuvos, 46 proc. Latvijos ir 45 proc. Estijos gyventojų teigia, kad laikas su savo artimiausiais žmonėmis yra būdas pasirūpinti savo emocine sveikata ir atsigauti.

Antroje vietoje yra hobiai – knygos, muzika, kelionės ir pan. 38 proc. Lietuvos, 34 proc. Latvijos ir 45 proc. Estijos gyventojų pabrėžia, kad galimybė užsiimti savo mėgstama veikla yra svarbi gero poilsio ir geros savijautos dalis.

„Atostogos yra laikas, kurį trokštame praleisti su artimiausiais žmonėmis. Dažnai oro uostuose ir kurortuose matome poilsiauti išsiruošusias net kelias giminės kartas, draugų kompanijas. Žmonės per atostogas nori būti su tais, kurie jiems suteikia saugumo ir ramybės. Tuo tarpu įsisukę į darbus ir rutiną, būtent šiems žmonėms laiko ir dėmesio pritrūkstame“, – pastebi „Gjensidige” komunikacijos vadovė Baltijos šalims Jovita Aukštuolytė – Minderienė.

Psichologė Inga Būdvytytė sako, kad tyrimas atskleidžia labai svarbią tendenciją – būtent stiprūs šeimos ir socialiniai santykiai užtikrina stipresnį žmogaus saugumo jausmą.

„Kiek mes jaučiamės priklausantys šeimai, bendruomenei, kiek mes turime artimų žmonių, su kuriais sieja tvirti emociniai ryšiai, tiek tvirti ir saugūs mes jaučiamės savo gyvenime. Todėl noras praleisti atostogas su šeima ir skirti daugiau laiko savo artimiesiems yra išties svarbus mūsų emocinei savijautai, mūsų stipresniems tarpusavio ryšiams ir mūsų saugumui. Šeima, artimieji yra svarbiausiais žmogaus emocinio saugumo garantas”, – pabrėžia Inga Būdvytytė.

Psichologė pataria susiplanuoti atostogas taip, kad galėtumėte skirti daugiau kokybiško laiko vieni kitiems. Ne taip svarbu, kokias atostogas pasirenkate – ar aktyvias keliones, ar ramų poilsį, svarbu, kad turėtumėte progų bendravimui, pasidalinimui įspūdžiais, nuomonėmis, emocijomis.

Vertindama nuomonę, kaip geriau atostogauti – kartu su artimaisiais ar atskirai, specialistė pabrėžia, kad tai priklauso nuo žmonių santykių. Jeigu šeimoje nesutariama, tuomet bendros atostogos gali virsti dar viena neigiamų emocijų lavina. O tai tikrai nesukurs bendrumo jausmo.

Psichologė pataria gerai įvertinti, kaip per bendras atostogas jausis kiekvienas iš šeimos narių, ir pasirinkti tokį poilsio būdą, kuris daugiau ar mažiau patenkintų visų poreikius. Jei vienas iš artimųjų nori kopti į kalnus, o kitas mėgsta leisti laiką paplūdimyje, vertėtų tarpusavyje aptarti, kaip suderinti visų interesus, antraip kažkuris iš atostogautojų liks nepatenkintas atostogomis.

„Vis dėlto atostogos yra skirtos kiekvienam iš mūsų pailsėti, tad turime pasirinkti tokį atostogavimo būdą, kuris leistų kokybiškai praleisti laisvą nuo darbo laiką. Tikrai neverta aukotis dėl kitų šeimos narių interesų, nes iš atostogų grįšite dar labiau pavargę ir nepatenkinti”, – sako psichologė. Ji pataria per atostogas taip pat nepamiršti savęs ir savo poreikių. Reprezentatyvi „NielsenIQ“ apklausa buvo atlikta apklausiant 1 600 mūsų šalyje gyvenančių žmonių.

ELTA

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite