Artėjant šildymo sezonui ekspertai primena apie gaisrų pavojų: ką būtina žinoti?

Nors šiemet džiugina išties vasariškas rugsėjis, neišvengiamai artėja šaltesni orai ir šildymo sezonas. Jo metu kiekvienais metais padaugėja patalpose kylančių gaisrų, kurie pridaro didelių nuostolių.

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Turto ir specialiųjų rizikų žalų administravimo skyriaus vadovė Margarita Čebelienė skaičiuoja, kad šiemet dėl ugnies sukeltų žalų įmonės klientams jau išmokėta apie 1,2 mln. eurų išmokų. Ši suma neabejotinai išaugs, nes, kaip pažymi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas, dažniausia gaisrų gyvenamosiose patalpose priežastimi išlieka netinkama krosnių, dūmtraukių, židinių ir kitų kietojo kuro šildymo įrenginių eksploatacija.

Per šildymo sezoną – 1500 gaisrų

A. Gudžiausko teigimu, per šildymo sezoną gyvenamuosiuose pastatuose vidutiniškai kyla apie 1500 gaisrų. 2022-2023 metų rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį šis skaičius siekė 1420. Iš jų daugiau kaip tūkstantis kilo būtent dėl netinkamos šildymo sistemos priežiūros ir eksploatacijos.

„Kartu su neatsakinga elektros prietaisų eksploatacija ir neatsargiu gyventojų elgesiu šildymo sistemos nepriežiūra metai iš metų išlieka pagrindinėmis gaisrų namuose priežastimis. Tai reiškia, kad tinkamos prevencijos priemonės didelės dalies gaisrų leistų išvengti“, – sako A. Gudžiauskas.

M. Čebelienė pažymi, kad gaisrų metu patirti nuostoliai dažniausiai siekia nuo kelių iki kelių dešimčių tūkstančių eurų. Ekspertės teigimu, gaisras yra viena skaudžiausių nelaimių ne tik finansiškai, bet ir emociškai, nes gyventojai dažnai praranda jiems asmeniškai brangius daiktus, netenka ilgą laiką kurtų ir puoselėtų namų – jau nekalbant apie gaisro sukeliamą išgąstį ir psichologinį šoką.

„Pastebime, kad gaisrų metų patiriami nuostoliai tampa vis didesni. Tai yra susiję su tuo, kad gyventojai namuose sukaupia daugiau turto, dėl ugnies netenka brangesnių daiktų, o taip pat su aukšta infliacija, dėl kurios padidėja remonto ir namų atstatymo kaštai. Dėl to siekiant sumažinti finansines rizikas savo namus svarbu apdrausti pakankama apimtimi. Visgi visų svarbiausia – laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių ir tinkamai prižiūrėti krosnis, dūmtraukius, katilines ir elektrinius šildymo prietaisus“, – sako M. Čebelienė.

Šildymo sezonui pataria ruoštis iš anksto

A. Gudžiauskas pabrėžia, kad šildymo sezonui svarbu ruoštis iš anksto. Jo teigimu, neretai gyventojai šildymo prietaisus prisimena tik tuomet, kai orai gerokai atvėsta ir reikia skubiai pradėti šildytis.

„Prieš pradedant šildymo sezoną būtina išvalyti ne tik kieto kuro katilą ar krosnį, bet ir visus dūmtakius bei dūmtraukį. Taip pat svarbu atlikti bandomąjį kūrenimą, malkas į krosnį dedant mažais kiekiais ir stebint, ar šildymo sistemoje nėra įtrūkimų, nesandarumų. Juos pastebėjus defektus reikia nedelsiant pašalinti“, – sako A. Gudžiauskas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialisto teigimu, šildantis kietuoju kuru ar elektriniais prietaisais taip pat labai svarbu laikytis esminių saugumo taisyklių, kurias gyventojai neretai pamiršta. Visų pirma, šalia šildymo įrenginio neturėtų būti laikomos degios medžiagos ir daiktai. Be to, šildymui turėtų būti naudojamas tik sausas kuras ir tik toks, kokį rekomenduoja šildymo prietaiso gamintojas. Krosnies įkūrimui negalima naudoti degiųjų skysčių.

„Taip pat svarbu, kad grindys prieš pakurą būtų apsaugotos nedegiomis medžiagomis, o visa šildymo sistema įrengta griežtai laikantis priešgaisrinės saugos reikalavimų. Kūrenant krosnį svarbu per anksti neuždaryti sklendės, nes patalpose gali pradėti kauptis žmonių gyvybei pavojingos smalkės. Galiausiai, patalpose, kuriose kūrenama krosnis, negalima be priežiūros palikti vaikų“, – sako A. Gudžiauskas.

M. Čebelienė pažymi, kad daugėja gaisrų, kylančių nuo elektrinių šildymo prietaisų. Anot draudimo ekspertės, reikėtų pasirūpinti, kad elektriniai šildytuvai nesiliestų prie užuolaidų, sienų ar baldų, būtų jungiami į tvarkingus elektros lizdus ar prailgintuvus. Taip pat reikėtų įsitikinti, kad į vieną elektros jungtį nėra sujungiamą per daug galingų įrenginių.

ELTA

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite