Šį rugsėjį Šilutės rajone ir vėl bus mažiau mokinių ir klasių komplektų

Rugpjūčio pabaigoje planuojamas Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame ketinama nustatyti bendrojo ugdymo mokyklose numatomą klasių komplektų skaičių, mokinių skaičių jose, bus nurodyta, kokias klases sujungti.  

Aiškinamajame rašte informaciją pateikė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Dainora Butvydienė.

Mokyklų vadovai po įvykusio priėmimo pateikė Švietimo, sporto ir kultūros skyriui būsimą mokinių ir klasių skaičių, specialiųjų poreikių turinčių mokinių skaičių bendrojo ugdymo mokyklose nuo 2026 m. rugsėjo 1 d.

Bendrojo ugdymo mokyklose siūloma formuoti 240 (t. y. 4 komplektais mažiau nei 2025-2026 mokslo metais) klasių komplektų. 2026-2027 mokslo metais bendrojo ugdymo mokyklose bus 3 jungtiniai 1-4 klasių komplektai (2025-2026 mokslo metais buvo 2 jungtinių klasių komplektai): Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centro Traksėdžių skyriuje – 8 ir Žibų pradinėje mokykloje – 1 specialiosios klasės jungtinis komplektas.

Vainuto mokyklai gelbėti – apie  72 000 eurų

Siūloma leisti formuoti Vainuto gimnazijoje III ir IV gimnazijos klases, kuriose yra mažiau negu 21 mokinys, skiriant iš savivaldybės biudžeto papildomai mokymo lėšų (apie 72 000 eurų 2026-2027 mokslo metams).

Palyginus su praėjusiais mokslo metais, mokinių sumažėjo 75, tačiau padaugėjo mokinių, turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų poreikių, (24 mokiniai).

Siūloma sudaryti 14 priešmokyklinio ugdymo grupių ir 10 jungtinių grupių, kuriose mokysis priešmokyklinio ugdymo vaikai. Priešmokykliniame ugdyme dalyvaus 286 vaikai (44 vaikais mažiau negu 2025-2026 mokslo metais).

Klasės, kuriose yra mažiau nei 8 mokiniai, nebus komplektuojamos.

Šią savaitę planuojami Savivaldybės tarybos komitetų posėdžiai. Galutinį sprendimą posėdyje priims  Savivaldybės taryba.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite