„Delfi“ 2025 m. pajamas augino 21 proc, tęs investicijas bendrovei stiprinti 

Baltijos šalių žiniasklaidos grupei „Ekspress Grupp“ priklausančios bendrovės „Delfi“ pajamos 2025 m. siekė 20,9 mln. eurų, tai yra, per metus išaugo 21 proc. Bendrovės EBITDA 2025 m. buvo 2,54 mln. eurų, 16 proc. mažiau nei 2024 m. Mažėjusį pelningumą lėmė investicijos į naujienų portalo „Delfi“ ir televizijos kanalo „Delfi TV“ plėtrą, konferencijų verslo stiprinimą. 

„Delfi“ pajamos augo dėl naujai įsigytų konferencijų verslų, augusių pajamų iš prenumeratos, melagingos informacijos automatinio identifikavimo tekstyno sukūrimo projekto.

„Delfi“ 2025 m. pelnas prieš apmokestinimą sudarė 321 tūkst. eurų, kai, palyginimui, 2024 m. jis buvo lygus 1,2 mln. eurų. Grynasis pelnas už 2025 m. sudarė 339 tūkst. eurų.

2025 m. „Delfi“ augino darbuotojų skaičių: vidutinis „Delfi“ metinis darbuotojų skaičius 2025 m. buvo 194, kai 2024 m. – 177.

Vytautas Benokraitis, „Delfi“ direktorius, teigia, kad bendrovės pelningumas 2025 m. mažėjo dėl didesnių investicijų į portalo bei konferencijų turinio ir gamybos išlaidas, taip pat į televizijos kanalo „Delfi TV“ programą.

„Mes žiūrime į ilgalaikę perspektyvą ir stipriname tiek savo naujienų portalą „Delfi“, tiek kitas veiklas, kas mums leidžia užtikrinti aukščiausią kokybę vartotojams ir išlikti rinkos lyderiais. Turime stipriausią, profesionalių žurnalistų parengtą turinį, kuriuo pasitiki skaitytojai, turime „Delfi Brand Studio“, padedančią sukurti ir įgyvendinti idėjas savo klientams, turime sparčiausiai augantį televizijos kanalą „Delfi TV“, taip pat didžiausias auditorijas tiek gyvai, tiek internetu surenkančias konferencijas. Šiais metais ir toliau stiprinsime tiek savo turinį, tiek visus kanalus, kuriuose jis platinamas“,  – sako V. Benokraitis.

pr2026/051

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite