Svarbūs Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimai

žvejamsAplinkos ministras patvirtino Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimus, kuriuose numatyti žvejams mėgėjams aktualūs pokyčiai.

Kauno mariose

Atsižvelgiant į išaugusią karpinių žuvų, ypač kuojų, biomasę Kauno mariose, taisyklėse nustatyta, kad Kauno mariose neberibojamas sugautų kuojų, plakių ir sidabrinių karosų kiekis, kuris į bendrą sugautų žuvų kiekį nebus įskaičiuojamas. Šių žuvų išgaudymas laikomas teigiamu veiksniu gerinant vandens telkinių ekologinę būklę. Jų kiekiui sumažėjus, pagerėtų kitų žuvų mitybos sąlygos.

Sportinės žūklės varžybose

Taisyklėse taip pat sudarytos palankesnės sąlygos žvejams sportininkams treniruotis ir organizuoti žvejybos varžybas, atsižvelgiant į užsienio šalių praktiką. Nuo šiol aukšto meistriškumo sporto varžybų metu, suderinus su Aplinkos apsaugos departamentu, bus leidžiama varžybų dalyviams iki varžybų pabaigos kaip laimikį turėti žuvis, kurių sugavimo dydis arba žvejyba tuo metu ribojami. Tokios žuvys po varžybų turės būti paleidžiamos.  Apie aukšto meistriškumo sporto varžybų laiką ir vietą ne vėliau kaip 10 darbo dienų iki varžybų paskelbus interneto tinklalapyje www.sportinezukle.lt, varžybų metu bus leidžiama žvejoti tik tų varžybų dalyviams. Aukšto meistriškumo sporto varžybomis laikomos tokios varžybos, kurias organizuoja sporto šakos federacijos, kurios yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos narės.

Iki šiol galiojęs draudimas žvejoti naudojant ilgesnes kaip 20 cm ilgio gumas sušvelnintas, bus leidžiama naudoti iki 40 cm ilgio gumas. Gumos naudojamos siekiant pagerinti amortizaciją, kai naudojamas pintas valas, kuris yra netamprus. Jų ilgio ribojimas buvo įvestas norint sustabdyti žuvų ištekliams kenksmingą žvejybos būdą, kuomet naudojant gumas masalas užtempiamas į žvejybos vietą.

Šyšos upėje

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas apsaugoti marguosius upėtakius Šalčios upėje ir šlakius Šyšos upėje, šios upės įrašytos į Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 2 priedą. Šalčioje nuo žiočių iki Visinčios žiočių ir Šyšoje aukščiau Šilutės žuvų pralaidos galios draudimas žvejoti nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Vadovaujantis mokslinių tyrimų rekomendacijomis išplėstas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 7 priede nustatytas  vandens telkinių, kurių ekologinę būklę siekiama pagerinti, sąrašas.  Šiuose vandens telkiniuose skatinama išgaudyti karpines žuvis, o plėšriąsias žuvis papildomai apsaugoti. Todėl į 7 priedą įrašytuose vandens telkiniuose karpines žuvis leidžiama žvejoti nemokamai (be mėgėjų žvejybos leidimo), taip pat neribojamas karpinių žuvų (išskyrus lynus) sugavimo kiekis. Plėšriųjų žuvų žvejyba leidžiama tik dirbtiniais masalais, vienam žvejui naudojant ne daugiau kaip 1 žvejybos įrankį. Vienos žvejybos metu leidžiama sužvejoti vieną lydeką ir vieną sterką, ne mažesnius nei 65 cm. Jei žvejojama naudojant (turint) žuvis aptikti padedančius prietaisus (sonarus), privaloma nedelsiant paleisti atgal į tą patį vandens telkinį visas sugautas lydekas ir sterkus.

Aplinkos min. inf.

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite