Nuo gegužės 1-osios vėl leidžiama žvejoti lydekas

orai

Stasės Skutulienės nuotr.

Ypač saulėtas ir šiltas praėjęs savaitgalis, kai minėta ir Motinos diena, prie vandens telkinių sutraukė daug žvejų. Ne tik su meškerėmis vyrai susirinko į Šilutės mažųjų laivų uostą, kur galima sugauti didelių kuojų, plakių, šapalų, raudžių ir ešerių. Sėdę į valtis žvejai plaukiojo ir spiningais gaudė lydekas.

Už Sausgalvių, kur apsemtose pievose dar telkšo vandens, palei kanalus su spiningais vaikščiojo ne tik vyrai, bet ir merginos. Ant tiltelio per Leitę su meškere stovėjo vyresnio amžiaus moteris. Beje, žvejojančių moterų kasmet vis daugėja. Ne viena atvyksta su savo vyru. Tik būna aistrų, kai moterys traukia karosus, karšius, o jų vyrams nekimba… Tada ir pasigirsta keiksmažodžių, žinoma, rusiškų…

Šeštadienį palei žvyrkelį už Sausgalvių rikiavosi keliolika automobilių. Atvažiavę vyrai pasklido į visas puses. Retas traukė plūdinę meškerę. Daugelis į rankas ėmė spiningą ir patraukė palei kanalus, kiti įsitaisė Leitės pakrantėse.

Gražų savaitgalį vaikai su meškerėmis žvejojo Kintų uostelyje. Žinoma, Atmata, Skirvytė, Minija traukia ypač patyrusius žvejus su dugninėmis meškerėmis. Apsemiamų pievų kanaluose tebegalima žvejoti karšius, čia žvejų būna iki vėlaus rudens.

Šilutės krašte yra gerų žvejų. Jau ir laimikių viešumoj parodo: sugauna didelių lydekų. Tiesa, mažų imti negalima, labai dideles irgi tenka paleisti.

Nebe pirmus metus pastebėjau, kad žvejai nebegeria žvejybos vietose, neteko matyti neblaivių. Tik jau bendravimas – vieni rusiški keiksmažodžiai… Ir nesvarbu, ar apie gerą laimikį pasakoja, ar apie prastą.

Ne visų buvimas gamtoje prie vandens matuojamas sugautų žuvų kiekiu. Kai gražus oras, gausu paukščių. Plaukioja gulbės, jau kukuoja gegutė, netrukus pasigirs lakštingalų balsai. Saulė, mėlynas dangus, vanduo kaip veidrodis, tyla, ramybė, tyras oras. Tai toks geras poilsis nuo kasdienybės, įkyrių minčių, nerimo, streso. Sakytum, tai vietoj vaistų…

Stasė Skutulienė

Ministerija primena    

Aplinkos ministerija primena, kad pasibaigus draudimui žvejoti lydekas nuo penktadienio – gegužės 1 d. – šias žuvis leidžiama gaudyti. Taip pat leidžiama naudoti masalui žuvelę. Atkreipiame dėmesį, kad draudžiama žvejoti naudojant plūdrius mėgėjų žvejybos įrankius, kurie nepritvirtinti prie meškerykočio ir kuriais žvejojama naudojant kabliuką.

Per vieną žvejybą vienam žvejui leidžiama paimti dvi sugautas lydekas, ne mažesnes kaip 50 cm ir ne didesnes kaip 80 cm.

Iki gegužės 15 d. vis dar draudžiama žvejoti kiršlius ir salačius, o iki gegužės 31 d. – sterkus. Iki gegužės 20 d. galioja draudimas gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose (išskyrus polderius) ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose.

Lašišų ir šlakių žvejybos upėse pavasarinis sezonas baigiasi. Nuo gegužės 1 d. žvejo mėgėjo kortelės žvejoti šias žuvis nebeišduodamos, visas vidaus vandenyse sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite