Europos šalys pasirašiusios Europos kraštovaizdžio konvenciją daugiau nei prieš 20 metų, kviečia piliečius domėtis, saugoti, puoselėti kraštovaizdį. Šį sudėtingą darinį galima apibrėžti moksliškai, bet galima ir suvokti jausmais. Labai svarbu išsaugoti jo įvairovę ateinančioms kartoms ir gyventi taip, kad nenuskurdintume kraštovaizdžio, o priešingai, jį praturtintume.

Kokia kraštovaizdžio esmė?

Visi esame susiję su kraštovaizdžiu, jame telpa visas mūsų ir visos gyvasties gyvenimas, nuolat jame veikiame, ilsimės, bet kiek nedaug apie jį žinome… Mokslininkai, specialistai pristato jį gana sausai, teoriškai. Menininkai pateikia jį, kaip nuostabų reginį, vaizdą. Ir kiekvienas yra teisus. Kiekvienas suvokiame, priimame jį per savo asmenines patirtis, per savo suvokimą…

Kraštovaizdyje telpa visa negyvosios ir gyvosios gamtos įvairovė bei žmonijos veiklos rezultatų, kūrinių, tautų, kultūrų, religijų, taip pat kiekvieno mūsų požiūrių ir suvokimo galimybių įvairovė. Taigi jis apima absoliučiai viską, ką mums duoda gamta (nuo gelmių iki atmosferos) ir viską, ką sukūrė žmogus. Ir visi gamtos ir žmogaus dariniai vienas su kitu susiję įvairiausiais tarpusavio ryšiais, visi jie nuolat veikia vienas kitą, nuolat keičiasi, vystosi.

Prof. Č. Kudaba labai taikliai įvardijo kraštovaizdžio esmę: „Kaip ir kiekvienas gyvuojantis gamtos tvarinys, gyvas yra ir kraštovaizdis“.

Tuo, kas vertinga, vaizdinga, reta, unikalu, žmogus linkęs džiaugtis ir siekti išsaugoti ateities kartoms. Kraštovaizdis ne išimtis. Lietuva apsisprendė išsaugoti pilną šalies kraštovaizdžio įvairovę, tad kiekviename nacionaliniame bei regioniniame parke saugomas vis kitoks, išskirtinis kraštovaizdis. O išskirtiniame kraštovaizdyje slypi išskirtinės vertybės.

Kraštovaizdį saugome ne tik mes, saugo ir kitos šalys, o Europoje kraštovaizdžiui kaip kiekvienos šalies, regiono, vietovės visumai, savasčiai išsaugoti daugiau nei prieš 20 metų priimta Europos kraštovaizdžio konvencija. Pagal ją kraštovaizdis yra tai, ką suvokia žmogus, tai, kaip žmogus suvokia vietovę, kurios pobūdį lemia gamtos ir jo paties veikla bei sąveika. Tai visa apimanti erdvė, kurios dalis yra ir pats žmogus.

Ar yra etalonas?

Labai svarbu išsaugoti išskirtinio kraštovaizdžio etalonus, bet dar svarbiau veikti taip, kad tausotume ar net praturtintume kraštovaizdį, kad veiktume žinodami, jausdami, suvokdami kiekvieną vietovę, jos vertę, įsigilinę į kraštovaizdžio struktūrą, komponentus, jausdami vietovės potencialą, suvokdami ryšius tarp kraštovaizdžio komponentų.

Minėdami kraštovaizdžio dieną, kviečiame pasidomėti kraštovaizdžiu, suvokti jo svarbą kiekvieno iš mūsų gyvenimui, suvokti, kad būtent nuo kraštovaizdžio, nuo jo būklės priklauso ir mūsų pačių gyvenimo kokybė ir aktyviai prisidėti prie jo išsaugojimo.

Rūtos Baškytės tekstas

Fotografijos autorius – Vladas Polikša

Saugomų teritorijų tarnybos inf.