Pasivaikščiojimas Rusnės šviesuolių gatve

Šių metų Europos paveldo dienų tema: „Kultūros paveldas: ryšiai, įtakos, keliai“. Europos paveldo dienų renginiai vyksta rugsėjo 6-15 d. Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija paskelbė: „Jeigu domitės gyvąja istorija, kuri kalba šiandien, šią savaitę yra ką veikti! Mūsų padaliniuose – dar du Europos paveldo dienų renginiai.

Nemuno deltos regioniniame parke

Rugsėjo 14 d., šeštadienį, Rusnėje keliausime pėsčiomis iki Šyškrantės kaimo, supažindinsime susirinkusius su garsių Rusnės žmonių Anckerių, Šarlotės Kaizer šeimų istorijomis, jų sodybomis, pavaišinsime kafija ir puikiai praleisime dieną.

Nemuno gatvę Rusnėje dar galima pavadinti šviesuolių gatve, nes joje išlikusių kelių sodybų pastatai mena čia gyvenusius europinio garso žmones – politikus, verslininkus Anckerius. Jų šeimos per kelias kartas ypatingai įtakojo ne tik Rusnės, bet ir viso krašto vystymąsi ir klestėjimą.

Pastatų architektūra yra tradicinė. Kita vertus, joje aiškiai pastebimas kitoniškumas, atsiradęs dėl juos stačiusių ir ten gyvenusių žmonių išskirtinumo, jų gyvenimo stiliaus. Medinė etnoarchitektūrinė sodyba išoriškai būdinga, bet tūriai, vidaus išplanavimas, virtuvės ir kitų patalpų įranga, angos, mansardinio aukšto išplanavimas ir pritaikymas aiškiai rodo čia gyvenus nepaprastus žmones. Taip, tai visada laukiančio oficialių svečių Vokietijos Reichstago deputato (1893-1898 m.) Heinrich Ancker namai.

Gretimoje sodyboje išlikęs mūrinis namas su netradiciškai aukštais pamatais, įtvirtintu, nuo vandens grėsmių visapusiškai apsaugotu rūsiu, priklausė verslininkui ir visuomenės veikėjui, pirmą kartą pastačiusiam Rusnėje tiltą per Atmatą Ernstui Heinrichui Anckeriui (g.1848). Jis ir visa Rusnės bendruomenė ypač stipriai nuo potvynio nukentėjo 1888 metais. Po potvynio jo pastatyto namo architektūra aiškiai atspindi didžiulio vandens kelio – upės – įtaką ir grėsmes žmonių gyvenimui ir pastatų konstrukcijoms bei architektūrai.

Pasivaikščiodami Nemuno gatve turėsime galimybę iš tolo apžvelgti dabartinį tiltą per Atmatą, jausti greta tekančios upės gaivą, stabtelti ties namu, kuriame gimė ir vaikystę praleido europinio garso rašytoja Šarlotė Kaizer. Pasivaikščiojimo dalyvius lydės gidė Žaneta. Gatvės gale apžiūrėsime senąsias Ankerių sodybas. Jų šeimininkai galbūt net leis žvilgtelti į pastatų vidų. Rusniškis, kultūros ekspertas, Kęstutis Demereckas pažadėjo plačiau papasakoti apie čia gyvenusius žmones. Apžiūrėsime, o gal net susikibę rankomis apkabinsime tarp sodybų augantį didžiulį vinkšnos medį, greičiausiai pasodintą, kai šios sodybos buvo statomos. Organizatoriai pavaišins tradicine kafija, o rėmėjai kiekvienam padovanos po vertingą dovaną, kuri dar ilgai primins tragiškai nykstantį Mažosios Lietuvos paveldą ir čia gyvenusius žmones.

Šio renginio data – rugsėjo 14 d. Pradžia – 10 val. Renkamės Kuršmarių g. 13, Rusnė, Šilutės rajonas. Registracija reikalinga. Registruotis el. paštu zaneta.irsiene@saugoma.lt arba telefonu +370 647 26719 iki rugsėjo 13 d. darbo dienos pabaigos. Kviečiame dalyvauti!

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite