Pirmasis istorijoje: Dainų šventės 100-metį įamžinantis pašto mokos ženklas – su QR kodu

Birželio 28-ąją prekyboje pasirodė menininkės Irmos Balakauskaitės kurtas pašto ženklų blokas „Dainų šventei – 100 metų“. Tai pirmasis Lietuvoje pašto ženklų blokas su QR kodu, kurį nuskenavus atsiduriama oficialiame dainų šventės tinklalapyje www.dainusvente.lt.

Autorė pašto ženklų bloke panaudojo Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro nuotraukas. Pašto ženklų nominalas – 4×1,55 Eur, tiražas – 7 tūkst. vnt. Dainų šventei dedikuotas pašto ženklas bus jau 900-asis, išleistas po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m.

„Dainų šventės šimtmetis yra įamžinamas daugybe iniciatyvų, smagu, kad kai kurios iš jų išliks ir pasibaigus renginiams, – sakė 2024 m. Dainų šventės komunikacijos vadovė Ieva Krivickaitė. – Ruošdamiesi šventės šimtmečiui matome, kaip žmonės brangina šeimose likusias praėjusių švenčių programėles, ženklelius, nuotraukas – šie objektai žymi ne tik šventės, bet ir jose dalyvaujančių šeimų istoriją. Gali būti, kad šimtmečiui skirtą pašto ženklų bloką po daugybės metų taip pat brangins šių metų šventėje dalyvavusių žmonių artimieji, šventės tyrėjai ir mylėtojai.“

Tiek Lietuvoje, tiek ir Latvijoje bei Estijoje vykstančių Dainų švenčių tradiciją 2003 m. UNESCO pripažino vienu iš pasaulio žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų. Pirmoji visos Lietuvos dainų šventė įvyko prieš šimtą metų, 1924 m. rugpjūtį tuometėje sostinėje Kaune, Žaliakalnyje. Joje dalyvavo apie 3000 dainininkų, o chorai sudainavo 36 dainas.

Laiku bėgant dainų šventės darėsi vis populiaresnės ir gausesnės tiek dalyvių, tiek ir žiūrovų skaičiumi. Rekordiškas dalyvių skaičių užfiksuotas 2009 m. surengtoje XVIII Lietuvos tūkstantmečio dainų šventėje. Į ją atvyko daugiau kaip 40 tūkst. dalyvių (1570 kolektyvų), iš kurių buvo 25 tūkst. vaikų ir jaunimo, apie 1000 lietuvių atvyko iš 16 pasaulio šalių.

Šįmet jubiliejinė Lietuvos Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“ vyksta birželio 29 – liepos 6 d. Šių metų šventės temą įkvėpė įprastai Dainų šventėje skambantis repertuaras, kurio didelė dalis skirta gamtai, jos ciklams ir reiškiniams.

Savaitę truksiantis didžiausias šalies kultūros įvykis kvies kartu švęsti ne tik Dainų šventės 100 metų sukaktį, bet ir įtrauks į gausybę renginių – nuo Pasaulio lietuvių ir tautinių bendrijų dienos, Ansamblių vakaro, Šokių dienos, liaudies dainomis skambančios Folkloro dienos, istoriją menančios Teatro dienos, vario audrą keliančio pučiamųjų instrumentų orkestrų koncerto iki tūkstančius balsų ir širdžių vienijančios Dainų dienos.

Lietuvos pašto inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite