Žvejams mėgėjams draus paimti tam tikrų rūšių dideles žuvis?

Aplinkos ministerija parengė ir pateikė derinti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimo projektą, kuriame būtų numatytas draudimas žvejybos metu paimti tam tikrų rūšių dideles žuvis. Tokią nuostatą siūlo įteisinti žvejų mėgėjų organizacijos. Taip pat projekte patikslinamos kai kurios kitos žvejams mėgėjams aktualios nuostatos. Šiuo metu taisyklėse nustatytas tik mažiausias leidžiamų paimti žuvų dydis, draudžiama paimti mažesnes kaip 50 cm lydekas, mažesnius kaip 45 cm sterkus, mažesnius kaip 30 cm marguosius upėtakius, leidžiamų paimti ešerių dydis neribojamas.

Priėmus taisyklių pakeitimus, būtų leidžiama sugavus paimti  tik nuo 50 cm iki 65 cm dydžio sterkus, nuo 50 cm iki 80 cm dydžio lydekas, mažesnius kaip 30 cm ešerius, o visus marguosius upėtakius būtų privaloma paleisti. Tokia tvarka galiotų visuose Lietuvos vidaus vandens telkiniuose išskyrus atvejus, jei organizuojama limituota žvejyba, nes tuomet gali būti nustatyti kitokie žvejybos reikalavimai.

Taisyklių projekte numatoma atsisakyti nuostatos dėl išimčių taikyti žvejybos draudimą valstybinių švenčių dienomis ir savaitgaliais. Šiuo metu, kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja kitą dieną. Draudimas taip pat negalioja paskutiniąją draudimo dieną, jei ji yra savaitgalis ar valstybinė šventė. Panaikinus šią nuostatą, visi mėgėjų žvejybos draudimai galiotų tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, nepriklausomai nuo to, kokia tai savaitės diena ar šventinė diena.

Taisyklių pataisose numatoma nustatyti naują draudimą žvejoti Liekės upėje, įtekančioje į Nemuną apie 4 km aukščiau Vilkijos. Draudimas reikalingas minėtoje upėje neršiančių šlakių ir margųjų upėtakių apsaugai, jis galiotų Liekės upėje nuo jos žiočių iki Liekaičio upelio žiočių nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Vieno draudimo būtų atsisakyta – numatoma panaikinti draudimą žvejoti nuo liepos 1 d. iki gruodžio 1 d. Nemuno ruože nuo Kauno žiemos uosto iki Neries žiočių. Šis draudimas buvo įvestas norint sutramdyti užkabinamuoju būdu žuvis gaudžiusius brakonierius. Tikimasi, kad vėl sudarius galimybę žvejoti ir daugiau dėmesio skiriant kontrolei bei padedant pilietiškiems žvejams, pavyks brakonieriavimo atvejų išvengti.

Pasiūlymus dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimo projekto galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje iki š. m. kovo 12 d. Aplinkos ministerija taip pat primena, kad nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. galios draudimas žvejoti sterkus, o nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d. – žvejoti kiršlius. Šiuo metu iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti lydekas bei žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu), o iki balandžio 1 d. draudžiama žvejoti šamus.

Aplinkos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite