Gamtos stichijos, gaisrai ir ilgapirščiai – kokios grėsmės kyla sodyboms žiemą ir kaip jų išvengti?

Atėjus žiemai, prasideda kaimo sodybų, sodo namelių ir vasarnamių tuštėjimo metas. Tačiau specialistai primena – iš šių vasaros rezidencijų žiemoti grįžtant į miestus, vien užrakinti namų duris neužtenka. Šaltasis sezonas ar ilgapirščiai sodyboms ir kitiems pastatams žiemą gali pridaryti rimtų nemalonumų, todėl privalu pasirūpinti tiek nekilnojamojo turto (NT) infrastruktūra, tiek saugumu.

NT žalos siekia 6 mln. eurų

Draudimo bendrovės ERGO duomenys rodo – gamtos stichijos, ugnis, vandentiekio avarijos ir vagys NT savininkams sukelia nemenkos žalos. Per šiuos metus užfiksuota NT žalų už daugiau nei 6 mln. eurų. Daugiausia nemalonumų pridarė gamtos stichijos – dėl audrų, liūčių ir vėjo išmokėta beveik 1,6 mln. eurų. Tuo tarpu dėl vandens išsiliejimų ir netvarkingo vandentiekio nuostoliai siekė 1,5 mln., o ugnis ir gaisrai bendrovės klientams pridarė nuostolių už 1,3 mln. eurų.

Minėtų žalų, kaip pastebi ERGO Lietuvoje Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė, būtų galima išvengti – tam reikia tinkamai atlikti namų darbus.

„Šaltasis sezonas gyventojų sodyboms ar kitiems tik vasarą naudojamiems pastatams dažnai sukelia nemenkų rūpesčių. Jų neretai pridaro gamtos reiškiniai – gausūs krituliai, medžių lapai, audros, vėjas ar sniegas. Nemalonumai kartais kyla ir dėl netvarkingos elektros instaliacijos ar netgi ne vietoje paliktų drabužių. Taip pat, ilgesniam laikui išvykdami iš sodybų, galime sulaukti ilgapirščių. Nors šios grėsmės dažnos, jos lengvai suvaldomos“, – sako A. Jusė.

Žalą kelia ir vanduo, ir šaltis

Pasak draudimo bendrovės atstovės, tik vasarą naudojamus namus pradėti ruošti žiemai būtina iškart po to, kai medžiai numeta lapus. Pastarieji, A. Jusės teigimu, gali imti kauptis vandens nutekėjimo latakuose, lietvamzdžiuose ir kanalizacijoje, taip šias sistemas užkimšdami.

„Pradėjus lyti, rūpesčių būna dar daugiau. Vanduo, tikėtina, skverbsis namo konstrukcijomis, pažeis medines sienas, o metalinės dalys ims rūdyti. Tačiau grėsmę turtui kelia ne tik lietus. Gausiai iškritęs sniegas dažnai kaupiasi ant stogo, jį pažeisdamas. Taip pat pridaro bėdų lietvamzdžiams, latakams“, – teigia draudimo ekspertė.

Todėl, pasak A. Jusės, šaltuoju sezonu gausiau iškritus krituliams, reiktų planuotis kelionę į sodybą, o atvykus gerai apžiūrėti pastatą, užkurti jame esančią krosnį ar įjungti šildytuvą. Priešingu atveju ilgai nešildomose patalpose gali kauptis drėgmė, kuri, tikėtina, pridarys žalos sienoms, grindims ar viduje paliktiems daiktams.

„Namui įšilus, pasikeis oro cirkuliacija. Ji svarbi palėpės patalpoms, virš kurių dažnai susiformuoja ledo sluoksnis. Pastarąjį šiluma ištirpdys, neleisdama pažeisti pastato stogo ar konstrukcijų. Svarbu ir tai, kad sušalęs vanduo neretai pridaro žalos ir vamzdynams. Todėl nuolatos nešildomose patalpose reiktų jį užsukti. Taip pat nepalikti vandens įvairiose talpose, kurias susiformavęs ledas kartais susprogdina“, – pataria pašnekovė.

Turtą saugo ir geri santykiai su kaimynais

A. Jusė pažymi, jog dažna grėsmė sodybose ar sodo nameliuose yra ir netvarkinga elektros instaliacija, kuri gali sukelti trumpą jungimą, kuris, tikėta, įžiebs gaisrą.

„Dėl žemos temperatūros neretai skeldėja laidų izoliacija, o besikaupianti drėgmė sukelia kibirkščiavimą. Taip kyla gaisro pavojus, kurio tikimybę tik padidina nereikalingi daiktai ar drabužiai, palikti šalia elektros įvadų ar kištukinių lizdų. Ant degių paviršių užkritusi kibirkštis gali lengvai įžiebti ugnį. Todėl šiose vietose nepalikti daiktų bei išjungti elektros tiekimą išvykstant ilgam yra ne tik rekomenduojama, bet ir būtina“, – akcentuoja A. Jusė.

Ji priduria – grėsmę tik šiltuoju sezonu naudojamam NT kelia ir vagys. Ilgai be priežiūros palikti namai yra neapsaugoti nuo ilgapirščių įsilaužimo, jei nėra pasirūpinta signalizacija, spynomis ar vaizdo stebėjimo kameromis.

„Šie saugumo sprendimai yra patikimi, tačiau turtą apsaugo ir geri santykiai su kaimynais. Jie gali pastebėti bei pranešti apie šalia besisukinėjančius įtartinus asmenis. Ilgapirščius taip pat atbaido ir šviestuvai su judesio davikliais, ir pačių šeimininkų sąmoningumas. Jei ant palangių bei kitose gerai matomose namų vietose nepaliksime brangių daiktų, įrenginių, saugiai garažuose ar sandėliukuose užrakinsime sodo techniką, dviračius, dėl savo turto galėsime būti ramesni“, – pabrėžia A. Jusė.

 ELTA

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite