Spalio 16 d. įsigalioja draudimas žvejoti šlakius ir lašišas jų migracijai svarbiose upėse

Tęsiantis akcijai „Saugom Lašišą“ Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai informuoja, kad nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. įsigalioja draudimas žvejoti šlakius ir lašišas jų migracijai ir nerštui svarbiose upėse. Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d., vadovaujantis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, draudžiama žvejoti konkrečiuose Neries, Šventosios, Siesarčio, Širvintos, Dubysos, Jūros, Minijos, Veiviržo Šventosios (pajūrio) ir Akmenos–Danės upių ruožuose.

Iki neršto vietų Lietuvos srauniuose upeliuose lašišos ir šlakiai įveikia didelius atstumus, kartais iki 500 km. Tokius atstumus įveikti gali tik stambios ir stiprios žuvys, kurios, deja, yra ir  geidžiamas brakonierių laimikis. Kasmet Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nustato šiurkščių žvejybos pažeidimų, pvz., praėjusiais metais – 160 tokių atvejų.  Draudžiama bet kokia žvejyba migracijai svarbių upių ruožuose, todėl aplinkosaugininkai tikisi, kad žvejai elgsis atsakingai ir šiose teritorijose jų žvejojančių nesutiks.

„Siekdami užtikrinti šių vertingų žuvų apsaugą telksime sustiprintas aplinkosaugininkų pajėgas prie lašišų ir šlakių migracijos vietų. Stebėsime dronais, kameromis, naktį naudosimės termovizoriais, taip pat stabdysime automobilius, ypač tamsiuoju paros metu“, – sako Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė. Visą svarbiausią informaciją žvejams mėgėjams rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje žvejybos atmintinėje.

Atsakomybė

Lašišų ir šlakių žvejyboje naudojant elektros ar ultragarso prietaisus, numatyta baudžiamoji atsakomybė – bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.  Lašišų ir šlakių žvejyboje naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamus būdus gresia bauda iki 300 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Pažeidžiant limituotos lašišų ir šlakių žvejybos reikalavimus gresia bauda iki 550 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Už neteisėtai sugautą lašišą arba šlakį taikomas 970 eurų žalos apskaičiavimo bazinis įkainis. Padarytos žalos gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinį įkainį.

Aplinkos apsaugos departamento inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite