Sunku atrasti vieną ir konkretų atsakymą į klausimą, kodėl 1588 metais išleistas vienu svarbiausių teisynų Lietuvos istorijoje laikomas Trečiasis Lietuvos Statutas iki šiol nebuvo išverstas į lietuvių kalbą. Dar XVII amžiuje išverstas į lenkų kalbą, XX amžiuje prabilęs rusiškai, baltarusiškai ir ukrainietiškai, Lietuvos istorikams Statuto tekstas būdavo prieinamas rusėnų arba lenkų kalbomis.

Pasirodys elegantiškos knygos pavidalu

Beveik septynerius metus užtrukęs Trečiojo Lietuvos Statuto vertimo į lietuvių kalbą procesas pagaliau įgavo formą – rudenį Statutas bus atspaustas – pasirodys elegantiškai įrišta popierinė knyga. Šio projekto mecenatais tapo leidykla „Alma littera“ ir advokatų kontora „Glimsted“.

Projekto iniciatoriai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas ir jo vadovas dr. Rūstis Kamuntavičius. Statutą į lietuvių kalbą vertė istorikas Ričardas Jaramičius ir Vilniaus universiteto teisės istorikas prof. Jevgenijus Machovenko, jiems talkino ir daugiau tyrinėtojų. Vertimai, Statuto istoriografija, šaltiniai bei seminarų, konferencijų pranešimai apie TLS visus septynerius metus buvo dedami į šiam Statutui skirtą interneto svetainę.

„Mūsų tikslas – kad Trečiojo Statuto tekstai gyventų, kad jis būtų prieinamas istorikams, studentams ir visiems, kurie domisi mūsų šalies istorija ir teise“, – sako vertimo iniciatorius, LDK instituto direktorius R. Kamuntavičius.

Rasime ir buities detalių

Jis teigia, kad teisininkams Statutas yra įdomus teisės dokumentas, tam tikras lietuviškos teisės pagrindas. Istorikai šiame dokumente atras ne tik ano meto visuomenės, bet ir gyventojų kasdienybės, buities detalių. „Apie šį istorinį dokumentą negirdėjusiesiems Statutas gali tapti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės simboliu, tokiu kaip vėliava su Vyčio ženklu. Arba ryšio tarp gudų ir lietuvių įrodymu, kai ateityje reikės griauti sienas ir aiškintis, kas mus jungia“, – sako R. Kamuntavičius.

Trečiojo Lietuvos Statuto vertimas vyko iš teksto rusėnų kalba. Pagrindinę vertimo komandą sudarė du žmonės – istorikas R. Jaramičius ir Vilniaus universiteto teisės istorikas prof. J. Machovenko, jiems talkino ir daugiau tyrinėtojų, buvo konsultuojamasi su istorikais profesore Jūrate Kiaupiene, profesore Vaida Kamuntavičiene, dr. Laima Bucevičiūte ir kitais.

Didžiausias apimtimi

Savo apimtimi tai – didžiausias iš visų Statutų, jį sudarė 14 skyrių ir 487 straipsniai.

• Teisės istorikai teigia, kad XVI amžių galima vadinti Lietuvos teisės kodifikavimo amžiumi. 1529 metais patvirtintas Pirmasis Lietuvos Statutas (PLS), 1566-aisiais – Antrasis Lietuvos Statutas (ALS), o 1588 metais – Trečiasis Lietuvos Statutas (TLS). Visi šie teisynai parašyti senąja rusėnų kalba, kuri tuo metu buvo laikoma kanceliarine Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalba.
• TLS su tam tikrais pakeitimais galiojo net iki 1840 metų, kai po 1830–1831 metų sukilimo carinės Rusijos valdžia Statutą pakeitė savais įstatymais.

R.Jaramičius neabejoja, kad Statutas įdomus ir šiandienos žmogui: „Kartu su profesoriumi J. Machovenko norėjome, kad tekstas išlaikytų XVI amžiaus savitumą, tačiau kartu ir būtų paskaitomas šiandienos žmogui…“

TLS yra svarbus šaltinis ne tik Lietuvos, bet ir Europos teisinės minties kontekste. Advokatų kontoros „Glimstedt“ partnerė, advokatė dr. Laura Augulytė-Kamarauskienė teigia, kad Trečiasis Lietuvos Statutas yra vertinamas kaip LDK valstybingumo, savarankiškumo ir teisinės sistemos pagrindas, kartu atspindėjęs brandžią XVI amžiaus politinę visuomenę. Štai kodėl svarbu jį adaptuoti šiuolaikiniam žmogui patogia forma.

Sunku patikėti, kad išverstas tik dabar

„Sunku patikėti, kad Lietuvai toks svarbus dokumentas nebuvo išverstas į lietuvių kalbą. Trečiąjį Statutą parašė pilietinė Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės tauta, tai nebuvo iš viršaus – šalies valdovo – nuleistas dokumentas, tai buvo tautos sukurti įstatymai, visiškai išskirtiniai Europoje. Neabejojame, kad lietuvių tauta tokį dokumentą sava kalba privalo turėti“, – sako vieno iš projekto mecenatų, leidyklos „Alma littera“ vadovė Dovilė Zaidė.

Trečiojo Lietuvos Statuto popierinė versija pasirodys spalio pradžioje, išankstiniai knygos užsakymai vyksta interneto knygyne „Pegasas“ – www.pegasas.lt