Gegužės 1 d. įsigalios keletas Kelių eismo taisyklių patobulinimų

Susisiekimo ministerija informuoja, kad gegužės 1 d. įsigalios Kelių eismo taisyklių (KET) patobulinimai ir patikslinimai. Jie bus susiję su mobiliojo ryšio priemonių naudojimu vairuojant, eismo tvarka gyvenamojoje zonoje ir automobilių stovėjimo aikštelėse, vaiko vežimu automobiliu specialioje sėdynėje ir kitais eismo atvejais.

KET pakeitimams pritarė Vyriausybė

Vienas svarbiausių punktų – įgyvendinant 2022 m. spalį priimtus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimus, patikslintos išimtys, kada ir kaip galima naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant. Mobiliuoju telefonu leidžiama naudotis vairuojant, tik jei jis valdomas laisvų rankų įranga ir laikomas specialiame laikiklyje. Kita alternatyva – mobilusis telefonas gali būti valdomas transporto priemonės laisvų rankų įranga, esančia ant vairo, multimedijoje ir pan. Rankomis naudotis mobiliuoju telefonu vairuojant yra draudžiama, išskyrus, kai transporto priemonė stovi. Ši išimtis galioja tik sustojus ilgesniam laikui, tačiau nėra taikoma, kai sustojama spūstyje, prie raudono šviesoforo signalo, praleidžiant pėsčiuosius ir pan.

KET pakeitimais atnaujinta eismo tvarka gyvenamojoje zonoje ir stovėjimo aikštelėse. Nustatyta, kad automobiliams draudžiama lenkti gyvenamojoje zonoje, daugiabučių kiemuose ir stovėjimo aikštelėse. Be to, siekiant išvengti pasitaikančių piktnaudžiavimų, KET nustatomas aiškus ir vienareikšmis draudimas sustoti ir stovėti stovėjimo vietoje, skirtoje tik neįgaliesiems.

Laisvė pėstiesiems ir dviratininkams

Tačiau gyvenamojoje zonoje ir stovėjimo aikštelėse galės laisviau judėti dviratininkai ir pėstieji. Pagal patikslintas KET nuostatas dviratininkams gyvenamojoje zonoje netaikomas reikalavimas važiuoti viena eile ir kuo arčiau eismo juostos dešiniojo krašto. Pėstiesiems automobilių stovėjimo aikštelėse leidžiama judėti visa važiuojamąja dalimi, tačiau jie turi netrukdyti transporto priemonių eismui. Esant pėsčiųjų perėjai, privalu ja naudotis. Stovėjimo aikštelėse pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones.

Siekiant išvengti nesusipratimų dviračių takuose, nustatytos išimtys dėl pėsčiųjų eismo dviračių takais ir dviračių juostomis. KET nustatyta, kad pėstieji gali kirsti dviračių taką ar juostą, pereidami į kitą jų pusę, taip pat pėstieji gali judėti dviračių taku, jei kelyje nėra šaligatvio ar pėsčiųjų tako. Šiais atvejais pėstieji turi eiti taip, kad netrukdytų dviratininkų eismui.

Traktoriai, keturračiai

KET pakeitimais suvienodinti reikalavimai visų rūšių keturračių vairuotojams. Nustatyta, kad ratinio traktoriaus (T3b kategorijos), kuris pagamintas keturračio konstrukcijos pagrindu ir neturi kėbulo (kabinos), vairuotojui taikomi keturračių vairuotojams keliami reikalavimai: privaloma dėvėti šalmą ir vairuoti abiem rankomis, draudžiama važiuoti automagistrale ir greitkeliu, vežti vaikus iki 12 metų.

Į KET įtraukta nauja rekomendacija dėl vaiko vežimo automobiliu. Rekomenduojama, kad vaikas specialioje sėdynėje, atsuktoje prieš automobilio važiavimo kryptį, būtų vežamas kaip galima ilgiau, kaip nurodo sėdynės gamintojas. Taip vežti vaiką naujesnio tipo sėdynėse galima gerokai ilgiau (bent iki 15 mėn. amžiaus), dėl saugumo būtina atsižvelgti į sėdynių gamintojų nurodomus reikalavimus ir rekomendacijas. Svarbu, kad vaikas būtų vežamas specialioje jo ūgiui ir svoriui pritaikytoje sėdynėje.

Atsižvelgiant į naujus eismo dalyvių poreikius, KET įtvirtinamas naujas įspėjamasis kelio ženklas Nr. 152 „Raiteliai“ – jis įspės apie kelio ruožą, kuriuo dažnai joja raiteliai ar vedami žirgai. Tačiau atsisakoma pasenusių neaktualių paslaugų kelio ženklų mėlyname fone Nr. 706 „Telefonas“ ir Nr. 725 „Lankytina vieta“. Ženklas „Telefonas“ tapo neaktualus Lietuvoje nebelikus taksofonų, o lankytinos vietos jau žymimos kitokiais kelio ženklais rudame fone su rodykle į lankytiną vietą arba su lankytinos vietos pavadinimu.

Visi minėti KET pakeitimai, išskyrus kelio ženklus, įsigalios šių metų gegužės 1 d. Kelio ženklų pakeitimai įsigalios lapkričio 1 d.

Susisiekimo min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite