Minėdama vienerių metų sukaktį nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, Lietuvos užsienio reikalų ministerija pagerbia Rusijos karinės agresijos Ukrainoje aukas ir dar kartą pabrėžia, kad ši Rusijos karinė agresija, kaip ir Krymo aneksija 2014 metais bei 2022 metų neteisėtas sprendimas aneksuoti Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis, yra grubus tarptautinės teisės normų, įtvirtintų Jungtinių Tautų (JT) Chartijoje, pažeidimas, keliantis beprecedentę grėsmę tarptautinei saugumo sistemai ir sudarantis agresijos nusikaltimą.

Vasario 26 dieną minime ir pasipriešinimo Krymo ir Sevastopolio okupacijai dieną. Prieš devynerius metus Rusijos įvykdyta neteisėta Krymo ir Sevastopolio aneksija sudarė prielaidas sisteminiams žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių suvaržymams Rusijos laikinai kontroliuojamose teritorijose bei padėjo pamatus vėlesnei plataus masto karinei agresijai prieš Ukrainą.

Lietuva tvirtai remia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą su tarptautiniu mastu pripažintomis jos sienomis, ir jos prigimtinę teisę gintis nuo Rusijos agresijos. Lietuva griežtai smerkia ir niekada nepripažins Rusijos bandymų jėga perbraižyti tarptautinės bendruomenės pripažintų Ukrainos sienų ir bandymų aneksuoti Ukrainos teritorijas.

Besipriešindama Rusijos agresijai, kuri tęsiasi nuo 2014 metų, Ukraina šiandien gina ne tik mūsų ir regiono saugumą, bet ir bendras Europos ir viso demokratinio pasaulio vertybes ir laisves bei teise grįstos pasaulio tvarkos principus.

Kartu su partneriais ir toliau visomis priemonėmis remsime Ukrainą ir jos žmones, kovojančius už savo laisvę ir demokratinę šalies ateitį, ir aktyviai prisidėsime prie tarptautinės bendruomenės pastangų stabdyti Rusijos agresiją bei siekti, kad Rusija išvestų savo pajėgas, atitrauktų karinę įrangą iš Ukrainos ir atlygintų Ukrainai padarytą žalą.

Siekdama apriboti Rusijos pajėgumus tęsti karinę agresiją, Lietuva siekia tolesnio tikslinių ribojamųjų priemonių Rusijai ir jos sąjungininkams griežtinimo, kviesdama visas tarptautinę teisę gerbiančias, demokratines valstybes prisijungti prie Rusijos tarptautinės izoliacijos.

Rusijos karas prieš Ukrainą nuo pirmųjų jo dienų pasižymėjo brutaliais karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui: buvo nužudyti, kankinti, neteisėtai sulaikyti, ištremti tūkstančiai ukrainiečių, įskaitant vaikus; milijonai ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus bei šalį. Tęsdama atakas prieš civilius gyventojus ir civilinę Ukrainos infrastruktūrą, Rusija vykdo dar vieną karo nusikaltimą.

Rusijos karas prieš Ukrainą sukėlė pasekmes viso pasaulio maisto, energetiniam saugumui, o Rusijos tęsiama dezinformacijos kampanija ir grasinimai branduoliniu ginklu demonstruoja visišką tarptautinio bendradarbiavimo normų nepaisymą.

Lietuva ir toliau aktyviai prisidės prie tarptautinės bendruomenės pastangų užtikrinti, kad atsakingi už karo nusikaltimus ir grubius tarptautinės teisės pažeidimus, įskaitant už agresijos nusikaltimą, būtų patraukti atsakomybėn. Lietuva remia pastangas kurti specialų tarptautinį tribunolą baudžiamajam persekiojimui už agresijos nusikaltimą, užtikrinant, kad teisinė atsakomybė būtų taikoma ne tik tiesioginiams nusikaltimų vykdytojams, bet ir jų iniciatoriams – Rusijos ir jai padedančios Baltarusijos politinei ir karinei vadovybei.

Būdami įsitikinę, kad karo Ukrainoje pabaiga įmanoma tik atkūrus jos teritorinį vientisumą su tarptautiniu mastu pripažįstamomis sienomis, aktyviai padėti ir solidarizuotis su Ukraina kviečiame taip pat ir viso pasaulio valstybes.

Lietuva išlieka patikima Ukrainos sąjungininkė jos europinės ir euroatlantinės integracijos kelyje ir yra pasirengusi tęsti visokeriopą pagalbą Ukrainai siekiant ES ir NATO narystės.

URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas