Graždanka išspausdintas lietuviškas elementorius. Nuotr. iš Vilniaus universiteto bibliotekos archyvo

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena minima kasmet gegužės 7 d.

Ji primena rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis.

Per 40 spaudos draudimo metų paaiškėjo, kad lietuviškoji spauda augo, nepaisant jokių persekiojimų ir taikomų bausmių. Veltui nuėjo rusų pastangos įpiršti valdžios leidžiamas knygas, spausdintas rusiškomis raidėmis. Slaptųjų knygų skaičius nepaprastai sparčiai augo. Nuo lietuvių raštijos pradžios ligi 1864 m., – t. y. per 300 metų, lietuviškų knygų iš viso buvo išspausdinta vos 750; nuo draudimo pradžios iki 1883 m., – t. y. iki „Aušros“ atsiradimo, buvo išspausdintos 484 knygos, o nuo 1883 m. iki 1903 m., neskaitant laikraščių, buvo išspausdintos 1372 knygos. Tokių žinių skelbia „Vikipedija“

Vilniaus universiteto bibliotekos informacija

Gegužės 7-oji – džiaugsminga diena lietuvybei. Nors tą dieną 1904 metais išsilaisvinome nuo lietuviškos spaudos draudimo, ši data taip pat primena labai sudėtingą, net keturis dešimtmečius trukusį Lietuvos istorijos laikotarpį, kuriuo rusų carinė valdžia draudė esminius mūsų tautiškumo ženklus – lietuvišką spaudą, knygų leidybą, laisvą žodį.

Numalšinusi 1863–1864 metų lenkų ir lietuvių sukilimą, kuriuo norėta atkurti šalies valstybingumą, rusų valdžia pradėjo vykdyti mūsų krašto nutautinimo politiką. Viena carizmo priemonių prieš lietuvių kultūrą buvo mokyklų rusinimas, lotyniško raidyno uždraudimas ir „graždankos“ – rusiškų rašmenų – įvedimas. Jos pritaikymo lietuvių kalbai projektą parengė S. Mikuckis. Pirmojoje lietuviškoje knygoje graždankos rašmenimis (Abecele žemajtiškaj-lětuviška, 1864) jis šį raidyną pritaikė lietuvių kalbos garsams; netrukus graždanka tapo privaloma.

Dėl represijų spauda tik augo

Tačiau Lietuvoje graždanka spausdinti leidiniai dėl stiprėjančio lietuvių tautinio judėjimo nepaplito. Nepaisant persekiojimų ir taikomų bausmių, gyventojai priešinosi draudimui, spauda leista užsienyje, ją platino knygnešiai, steigtos slaptos spaudos platinimo draugijos. Per visus spaudos draudimo metus lietuviškoji spauda ne mažėjo, o augo, daugėjo carizmui priešiškos literatūros. Aštuntajame bei devintajame dešimtmečiuose valdžios požiūriui į draudimą sušvelnėjus, išleisti keli legalūs leidiniai lotyniškomis raidėmis, tačiau neleidus leisti periodinių leidinių, jie publikuojami užsienyje – tokiu būdu dienos šviesą išvydo „Aušra“, „Varpas“, „Lietuviškasis balsas“, „Šviesa“ ir kiti spaudiniai.

Stiprėjant pasipriešinimui, 1904 m. gegužės 7 d. draudimas leisti lietuvišką spaudą lotyniškomis raidėmis buvo panaikintas. Skaičiuojama, kad tuo laikotarpiu graždanka buvo išleisti 66 lietuviški spaudiniai. Kai kuriuos iš jų, šios skausmingos praeities liudytojus, galima pamatyti ir VU bibliotekoje.