Statistikos portalo „Statista“ duomenimis, išmaniųjų nešiojamų prietaisų (laikrodžių ir apyrankių) rinka pasaulyje stabiliai auga – pernai jų parduota 142 mln., o šiemet šis skaičius turėtų siekti 173 mln.

Šie prietaisai teikia vis daugiau funkcijų ir duomenų apie vartotojų sveikatą, tačiau svarbu atsiminti, kad nešiojami įrenginiai nėra profesionali priemonė jai įvertinti. Tad kaip šie prietaisai padeda žmonėms gyventi sveikiau?

Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas teigia, kad išmanieji laikrodžiai ir apyrankės turi itin daug funkcijų sveikatos būklės stebėsenai, tačiau jie nėra medicininiai prietaisai ir jų rezultatai yra rekomendacinio pobūdžio.

Pasak eksperto, kiekvienas vartotojas turėtų individualiai vertinti nešiojamų prietaisų renkamus duomenis – taip jie teikia didžiausią nauda sveikatai.

Rekomendacinio pobūdžio informacija

Medicinos profesionalų teigimu, išmanieji laikrodžiai negali prilygti profesionaliai medicininei įrangai, pavyzdžiui, kraujospūdžio matavimo aparatui. Profesionalius įrenginius reikia nuolat kalibruoti, jie rodo itin tikslius ir specializuotus duomenis. To negalima pasakyti apie išmaniuosius. Jų duomenys yra labiau prevencinio pobūdžio – laikrodžio reguliariai fiksuojamas per aukštas kraujospūdis turėtų tik sufleruoti, kad jau metas apsilankyti pas gydytoją.

Kalbant apie išmaniųjų laikrodžių paskirtį, reikėtų vartoti ne žodį „sveikata“, o „gerovė“ (angl. „wellness“). Sveikatos produktas yra skirtas spręsti problemoms, o gerovės – rūpintis prevencija ir sveikesnių įpročių kūrimu. Medicinos profesionalai pripažįsta, kad nešiojami išmanūs prietaisai gana neblogai atlieka šias funkcijas, tačiau ekspertai pasigenda aiškesnės komunikacijos apie tai, kaip tokie įrenginiai turėtų būti naudojami.

Padeda rūpintis gerove

Kokybiški išmanieji laikrodžiai, kaip „Fitbit Sense“ ar „Fitbit Versa 3”, suteikia vartotojams galimybę skaičiuoti nueitus žingsnius ir kitaip fiksuoti fizinį aktyvumą: širdies veiklą, miego ritmą, kokybę ar žymėtis streso lygį. Aukštesnės klasės įrenginiai, kaip „Samsung Galaxy Watch 4“, užtikrina dar daugiau galimybių ir funkcijų. Jie matuoja ne tik kraujospūdį, bet ir deguonies lygį kraujyje bei riebalų procentus kūne.

Išmanieji nešiojami įrenginiai yra nepakeičiami įrankiai sveikai gyvensenai – jie gali priminti apie vizitą pas gydytoją, aktyvumą dienos metu ar reikalingą išgerti vandens kiekį. Naudingi įtaisai ne tik informuoja apie tam tikrus veiksmus, bet ir motyvuoja judėti bei kurti sveikesnius įpročius – jie leidžia greitai ir patogiai valdyti bei stebėti įvairius sporto režimus ar fizinę veiklą. Išmanusis laikrodis gali stebėti miego fazes ir jo kokybę, skaičiuoti nueitus žingsnius bei fiksuoti maršruto istoriją. Žmonių motyvaciją ir norą aktyviai gyventi didina fizinės veiklos metu įrenginio skaičiuojamos kalorijos bei kiti pasiekimus žymintis duomenys (laikas, atstumas ir tempas).

Duomenų vertinimas – individualus

Prietaisuose esančios technologijos leidžia nuolat matuoti ir stebėti širdies ritmą, susitraukimo dažnius, kraujospūdį bei deguonies kiekį. Išmaniųjų laikrodžių gamintojų atsakomybė – pateikti maksimaliai tikslią informaciją ir suteikti patarimų, kaip tinkamai interpretuoti duomenis. Pavyzdžiui, „Apple“ savo programėlėje „Apple Health“ pateikia daug naudingos informacijos, kaip reikėtų skaityti ir vertinti įrenginių surinktus duomenis. „Fitbit“ turi „FAQ“ skiltį, kurioje išsamiai paaiškinama, kaip duomenys yra surenkami. Vis dėlto, vartotojai taip pat turi prisiimti dalį atsakomybės.

Žmonėms svarbu suvokti, kad kiekvieno kūnas ir sveikata yra skirtingi – vienam normalus širdies ritmas kažkam jau gali kelti diskomfortą. Tai galioja ir suvartotoms kalorijoms ar nueitiems žingsniams, tačiau jų reguliarus stebėjimas ir patogus informacijos rinkimas ant riešo padeda išlikti aktyviems bei nuolat rūpintis savo sveikata. Vis daugiau dėmesio skiriama išmanių įrenginių personalizacijai – manoma, kad ateityje jie galėtų veikti su pokalbių robotu „Chatbotu“. Šioms kompiuterinėms programoms būtų galima užduoti klausimus ir gauti surinktų duomenų interpretaciją ar patarimus.

Asta Buitkutė, „Tele2“ atstovė ryšiams su visuomene