Tyrimas: Lietuvą pasaulyje geriausiai garsina sportininkai

Net šeši iš dešimties (62 proc.) 18 metų ir vyresnių šalies gyventojų mano, kad Lietuvos vardą pasaulyje geriausiai garsina šalies sportininkai, rodo rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimo kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa.

Respondentų nuomone, be sportininkų (62 proc.), antri, kuriuos gyventojai laiko geriausiai savo kraštą garsinančiais –mokslininkai (15 proc.), treti – menininkai (8 proc.).

„Sportininkus galime laikyti savotiškais ambasadoriais, puoselėjančiais ir stiprinančiais valstybės identitetą. Šį faktą, dar kartą patvirtino ir visuomenės apklausos rezultatai, net ir šiuo, sudėtingu visam pasauliui laikotarpiu”, – sako Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Tyrimo duomenimis, Lietuvą mažiausiai garsina politikai bei verslininkai – juos nurodė vos 2 proc. respondentų.

„Neeiliniai sportininkų bendruomenės bei mokslo ir meno atstovų pasiekimai suteikia unikalią galimybę, turimą įvaizdžio kapitalą panaudoti kaip šalies pridėtinę vertę, pristatančią ir garsinančią Lietuvos vardą pasauliniu mastu“, – pabrėžia Adomas Pladis, rinkodaros ir aktyvacijų agentūros “Indiana LT” vadovas.

Tai, kad Lietuvos vardą geriausiai pasaulyje garsina sportininkai dažniau minėjo vyrai (62 proc.), 30–49 metų respondentai (65 proc.), kaimo (65 proc.) ir mažesnių Lietuvos miestų (65 proc.) gyventojai.

Tuo tarpu menininkus, kaip geriausiai šalį garsinančius atstovus, dažniau nurodė moterys (8 proc.), 50–74 metų respondentai (10 proc.), miesto (9 proc.) bei didmiesčių (8 proc.) gyventojai. Mokslininkus, kiek daugiau už kitus dažniau rinkosi jaunimas iki 30 metų (58 proc.) ir didmiesčių gyventojai (17 proc.)

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko „Baltijos tyrimai“ vasario 9–12 dienomis. Tyrimo metu apklausta 530 Lietuvos gyventojų, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 74 metų.

Eleonora Budzinauskienė (ELTA)

Vlada Musvydaitė ragina nepamiršti žingsniuoti. Tai galima daryti namuose ir aplink namus

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite