Emigrantai keičia tradicijas

Per dešimt mėnesių Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 384 naujagimiai, 486 mirę asmenys, 333 santuokos ir 134 ištuokos. Spalį sulaukta 35 naujagimių, mirė 50 asmenų, susituokė 20 porų, iširo 14 šeimų.

Naujagimių gausa išsiskyrė liepa, jų užregistruota 60: 30 berniukų ir tiek pat mergaičių. Po 44 naujagimius registruota balandį ir birželį.
Po 50 asmenų į Amžinybę išėjo spalį ir balandį. Sausį jų buvo net 55. Po 52 – kovą ir birželį. Tik vienintelį liepos mėnesį sulaukta 60 naujagimių, o mirė 37. Visus kitus devynis šių metų mėnesius mirusiųjų skaičiai buvo didesni už naujagimių. Per 10 mėnesių šiemet mirė 102 asmenimis daugiau negu gimė. Vasarį, kovą ir liepą mirė daugiau moterų, kitais mėnesiais – daugiau vyrų. Užsienyje šiemet mirė 13 vyrų ir 3 moterys. Šiais metais neužregistruota nė vienos kūdikio mirties.

Sausį, kovą, rugpjūtį ir spalį gimė daugiau berniukų negu mergaičių, o liepą ir rugsėjį jų buvo po lygiai: po 30 ir 20. Spalį gimė 21 berniukas ir 14 mergaičių. Dar 4 mėnesius mergaičių buvo daugiau negu berniukų.
Iš 384 naujagimių į apskaitą įtraukti 138, tikėtina, gimę užsienyje. Tai sudaro beveik trečdalį per 10 mėnesių šiemet užregistruotų naujagimių. Jų sulaukė 18 vienišų motinų, 153 naujagimiams nustatyta tėvystė, vadinasi, tėvas ir motina nėra įregistravę santuokos.

Iš 134 nutrauktų santuokų 12 porų išsiskyrė užsienyje. 10 šeimų iširo dėl vyro kaltės, 11 – dėl žmonos, o 121 atveju skyrybų pageidavo abu sutuoktiniai. Šiemet su tėvu gyventi liko 8 vaikai, su motina – 76 vaikai.

Apie vardus
Spalį populiariausi naujagimių vardai buvo Lukas ir Nojus. Septynis mėnesius iš dešimties dažniausiai berniukams buvo išrinktas Nojaus vardas. Prie pastarųjų mėnesių populiariųjų vardų patenka ir Danielius. Šiame sąraše dar yra Gabrielius, Motiejus, nors labiau populiarūs trumpi vardai: Domas, Lukas, Rokas, Gustas, Benas. Spalį populiariausias mergaičių vardai – Viltė ir Miglė. Šiemet į populiariųjų sąrašą pateko ir daugiau trumpų vardų – Tėja, Urtė, Greta, Lėja, Ugnė, Luka, Liepa, Elija, tačiau mėgstami ir Gabrielė, Sofija, Emilija.

Tarp retesnių vardų – Jonas, Orestas, Kornelijus, Deimantas, Benediktas, Mantautas; trumpi – Toras, Danas, Žakas, Neidas, Herkus. Į retųjų sąrašą pateko Dainoras, Ąžuolas, Laisvis, Hubertas, Oliveris.

Spalį mergaitės rečiau pavadintos Džesika, Meilana. Joms suteiktų retų vardų sąraše šiemet yra Olivija, Lukrecija, Elžbieta, Žemyna, Samanta, taip pat trumpi vardai – Maja, Ditė, Luna, Eiva, Auksė, Fausta, Upė, Jonė, Gytė, Meilė, Zoja.

Itališkas sutuoktuvių liudijimas
Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Lilija Valaitienė „Pamariui“ priminė, kad šiemet nuo vasario 16 d. išduodami dokumentai daugeliu kalbų. Tarkim, asmuo nori tuoktis Italijoje, kreipiasi į skyrių dokumento ir gauna dokumentą italų kalba. Vertimus atlieka speciali programa interneto svetainėje, kuria naudojasi Civilinės metrikacijos skyrius. Verčiama į visas Europos Sąjungos valstybių kalbas.

Pasikeitė užsieniečių, kurie nepriklauso ES ir laisvosios rinkos valstybėms, santuokos registravimas. Jeigu Lietuvoje nori registruoti santuoką, privalo pateikti dokumentą, kad teisėtai tuo metu gyvena Lietuvoje. Taip pat būtini dokumentai, kad asmuo gali tuoktis, kad nėra vedęs. Tarkim, pakistanietis nori registruoti santuoką Lietuvoje, bus tikrinama, ar jis turi leidimą gyventi mūsų šalyje.

Anot L. Valaitienės, šiemet būta kelių šiek tiek išskirtinių santuokų. Pavyzdžiui, įregistruota santuoka su Albanijos piliečiu. Tuo tarpu santuokų su Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos piliečiais nedaug bepasitaiko, nors anksčiau jų būdavo gausiau. Su ES valstybių (Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Prancūzijos ir kt.) piliečiais santuokų irgi sumažėjo. Pasidomėjus, ar Jungtinėje Karalystėje lietuves dažnai veda tos valstybės vyrai, L. Valaitienė atsakė, kad pasitaiko, tačiau šiemet pastebima daugiau užsienyje susituokusių lietuvių porų. Spalį užsienyje šeimas sukūrė 5 poros, per 10 šių metų mėnesių – 36. Liepą užsienyje susituokė net 11 porų, kitais mėnesiais – nuo 1 iki 5. Anot L. Valaitienės, užsienyje per metus būdavo po 20-22 lietuvių santuokas, o šiemet per 10 mėnesių – jau 36. Gal kad turi mažų vaikų, gal sunkiau suderinti parvykimą į Lietuvą pateikti prašymo, o bažnytinei santuokai ruošiama jau ne 3, bet 5 mėnesius.
Iš 333 šių metų santuokų tik 129 yra bažnytinės. Spalį buvo 20 santuokų, tik 5 – bažnytinės, 5 – užsienyje, 10 užregistruota Civilinės metrikacijos skyriuje, 2 iš jų – ne merikacijos skyriaus patalpose.

Nors vestuvės – po metų…
Vasarą, pasak L. Valaitienės, santuokų būna daugiau, nes vaikams atostogos, jų gauna ir dirbantys suaugusieji, yra daugiau galimybių sugrįžti į Lietuvą ir čia atšokti vestuves. Jų registravimo kalendorius – įspūdingas. Dienos pažymėtos kvadratukais. Kad šių metų kalendorius toks, gal ir nestebina. Tačiau L. Valaitienė parodė ir kitų metų kalendorių – jau su gausybe pažymėtų dienų. Pasirinktos datos net spalio mėnesį… Vadinasi, vestuvėms ruošiamasi daugiau negu metus.

Šiemet L. Valaitienė net 42 poras sutuokė jų pasirinkoje vietoje: Šilutės H. Šojaus dvare, Švėkšnos Vilkėno malūne, Švėkšnos dvaro viloje, Rusnės viloje, Ventės rage. Šiemet viena pora atsisakė sumanymo tuoktis Rusnėje ir pasirinko H. Šojaus dvarą, mat kelias į Rusnę labai blogas.
Vis daugiau randasi norinčių sumainyti žiedus Ventės rage. Populiarus Vilkėno malūnas, dar viena kita kaimo turizmo sodyba. Teko sutuokti porą ir laive, ir gamtos kampelyje už Šilutės mažųjų laivų uosto, kur gražus parkas Šyšos vingyje, pro šalį plaukia laivai – romantiška…
Teko tuokti porą ir prie Uostadvario švyturio. Žodžiu, santuokų ceremonijų ne Civilinės metrikacijos skyriaus salėje gerokai padaugėjo. Pernai jų buvo 39, šiemet jau 42, nors metai dar nesibaigė.

Dabar nei jaunavedžiai, nei jų tėvai neprivalo būti Šilutės rajone deklaravę gyvenamąją vietą, tad susituokti Pamario krašte gali visi, kas tik to nori. Labiausiai traukia Švėkšnos Šv. Jokūbo bažnyčia, ją santuokai renkasi poros iš visos Lietuvos.

Stasė SKUTULIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite