Pensijų reforma: kodėl mažiau uždirbantiems itin apsimoka kaupti?

Nuo šių metų pradžios įsigaliojusi pensijų sistemos reforma mažesnes pajamas gaunantiems asmenims atneša daugiau naudos, nes išauga valstybės paskata.

Nuo šių metų pasikeitė II pensijų pakopos – kai lėšos kaupiamos pensijų fonduose – taisyklės. Vienas pagrindinių pokyčių – procentai, kiek kas mėnesį nuskaitoma nuo kaupiančiojo atlyginimo, o kiek prisideda
valstybė. Iki šiol į pensijų fondą įplaukdavo po 2 proc. nuo gyventojo atlyginimo, „Sodros“ ir valstybės biudžetų.

Šiemet nuo gyventojo atlyginimo nuskaitoma 3 proc., o valstybė prideda dar 1,5 proc. Tačiau, skirtingai nei anksčiau, ši valstybės pridedama dalis skaičiuojama ne nuo kaupiančiojo darbo užmokesčio, o nuo vidutinio atlyginimo šalyje. „Asmeniui, uždirbančiam minimalų mėnesinį atlyginimą – 555 eurus „ant popieriaus“, – įmoka nuo algos į II pakopos pensijų fondą siekia 16,7 eurų. Valstybė prie jo kaupimo prisideda dar beveik tokia pačia suma – 16,4 eurų. Vadinasi, net be investicinės grąžos, vien valstybės parama atneša beveik dvigubą naudą“, – teigia Šarūnas Ruzgys, UAB „Luminor investicijų valdymas“ generalinis direktorius.

Pasak jo, daugiau uždirbantiems ši valstybės dalis išlieka tokia pati, kai įmoka nuo atlyginimo kyla. „Pavyzdžiui, dirbančiojo, kurio užmokestis „ant popieriaus“ siekia 1000 eurų, įmoka yra 30 eurų, valstybė jam taip pat prideda 16,4 eurų. Taigi, nors nauda irgi yra, pačiam įmokėti reikia daugiau. Todėl galima sakyti, kad apskritai kaupti II pakopoje naudinga, nes prie to prisideda valstybė, bet mažiau uždirbantiems tai itin apsimoka, nes ta paskata yra proporcingai didesnė“, – sako Š. Ruzgys.

Rekomenduojama kaupti maksimaliai
Asmenys, kurie iki šiol nekaupė pensijai, bet dar nėra sulaukę 40 metų, nuo šių metų yra įtraukiami į II pakopą palaipsniui. Jiems yra priskiriama viena iš pensijų fondus Lietuvoje valdančių bendrovių ir kaupimas prasideda nuo liepos. Įmokos pirmiausia siekia 1,8 proc. iš dirbančiojo lėšų ir 0,3 iš valstybės, o 3 proc. ir 1,5 proc. rodiklius pasiekia per 5 metus.

„Maksimalų kaupimą galima pasirinkti ir iš karto. Svarbu tai padaryti iki liepos mėnesio. Rekomenduojame iš karto rinktis kaupimą pagal formulę 3+1,5, nes tai užtikrina didžiausią naudą tiek dėl valstybės paramos,
tiek dėl investicijų rezultatų. Kuo ilgesnis kaupimo periodas, tuo daugiau galima sukaupti ir uždirbti, be to, nekaupiant maksimaliai, valstybės parama taip pat yra mažesnė“, – teigia Š. Ruzgys.

Kaupiant pensijai, lėšos yra investuojamos į vertybinius popierius, kas leidžia per ilgą laikotarpį išauginti jų vertę ir užtikrinti didesnes pensijos pajamas. „Skaičiuojama, kad kokybiškam gyvenimui senatvėje reikia per mėnesį gauti apie 70–80 proc. dabartinio mėnesinio atlyginimo. Tačiau pati „Sodra“ pripažįsta, kad jos mokama I pakopos pensija sieks tik apie 30–40
proc. Vadinasi, likusią dalį asmuo turi užtikrinti pats – tiek II pakopoje, kur kaupimą palengvina valstybė, tiek III, kur kaupiant savarankiškai taip pat galima gauti naudos pasinaudojant gyventojų pajamų mokesčio lengvata“, – sako „Luminor investicijų valdymas“ vadovas.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite