Kuriuos žvyrkelius asfaltuos Šilutės rajone?

žvyrkeliaiŽvyrkeliai. Šiais metais VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) sudarė sutarčių už maždaug 9 mln. eurų beveik 100 km blogiausių valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga šalyje remontui. Darbai pradėti vykdyti šiais metais ir bus tęsiami kitais. Valstybinės reikšmės kelius su žvyro danga pradėta taisyti iš pagrindų, kad būtų pagerinta jų būklė.

Remontai atliekami blogiausios būklės valstybinės reikšmės keliuose su žvyro danga, kuriuose jau beveik nėra profiliuojamo žvyro dangos sluoksnio arba jis yra labai plonas, o žvyro pagrindai yra silpni. Tokiuose keliuose dažniau atsiranda duobių ir nelygumų, taip pat pravažiavus sunkesniam transportui, dažnai danga pralūžta. Tokiais atvejais kelias tampa ypač sunkiai pravažiuojamas. Dažniausiai tai pasireiškia pavasario polaidžio metu, kai minėti keliai susilpnėja dėl įmirkusios kelio konstrukcijos, todėl šiuo metų laiku, norint išvengti kelių gadinimo, turi būti ribojamas sunkiojo transporto eismas.

Iki šiol šalyje tie valstybinės reikšmės keliai su žvyro danga, kurie nebuvo asfaltuojami, buvo prižiūrimi tik vykdant periodinę priežiūrą ir šalinant tik lokalias pažaidas. Šiais metais pradėti vykdyti žvyrkelių taisymo iš pagrindų darbai, kai tvarkomos ypač silpnos žvyro dangos konstrukcijos vietos, kurios dažniausiai pralūžta, taip pat visu kelio ruožo ilgiu atstatomas žvyro pagrindo ir dangos dėvimasis sluoksniai, taip sustiprinant patį kelią, prailginant jo gyvavimo laikotarpį ir pagerinant važiavimo sąlygas. Tokio pobūdžio darbams vykdyti ir ateinančiais metais ketinama skelbti viešųjų pirkimų konkursus.

Kelių direkcijai priklausantys valstybinės reikšmės keliai taip pat asfaltuojami pagal žvyrkelių ruožų atrankos metodikas ir atsižvelgiant į skiriamą lėšų kiekį. Pagal metodikas yra sureitinguoti visi valstybinės reikšmės keliai su žvyro danga ir sudarytas asfaltuotinų kelių ruožų sąrašas.

Sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje buvo 5,8 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga.

Apie Šilutės rajoną

Šiame sąraše yra 73 Šilutės rajono teritorijoje esantys keliai, į pirmiausia tvarkytinų patenka septyni.

Tai Galzdonų-Usėnų-Degučių kelio pusės kilometro atkarpa, šio kelio asfaltavimą ir Savivaldybė laiko prioritetu.

4,3 km ruožas kelio Pėžaičiai-Švėkšna sąraše antras, tačiau Savivaldybė tam pirmenybės nebuvo teikusi.

Beveuk kilometro atkarpa kelyje Švėkšna-Bliūdsukiai-Šyliai, 2,7 km ruožas kelyje Verdainė-Pašyšiai, visas 5,5 km ilgio kelias Povilai-Minija, 5,1 km atkarpa kelio Šilutė-Ramučiai-Gardamas yra ir Savivaldybės požiūriu tvarkytini pirmiausiai. Septintasis sąraše kelias Užliekniai-Paleičiai, kuriame išasfaltuoti numatyta 1,1 km ruožas, Savivaldybė tam pirmenybės neteikia.

Iš 73 rajono kelių 14 vietą pagal gautus įvertinimus užima Saugos-Kukorai-Petreliai, numatyta išasfaltuoti 2,3 km atkarpą, 19 vietoje yra 4,45 km ilgio kelias Rūgaliai-Minija. Šiuos du darbus Savivaldybė siūlė kaip prioritetinius.

pamarys.eu pagal Automobilių kelių dir. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Į Lietuvos banką grįžo daugiau kaip 30 mln. vienetų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų

Sugrįžo 82 tonos vario… Praėjus septyniems mėnesiams nuo apvalinimo atsiskaitant grynaisiais pinigais pradžios, į Lietuvos banką jau grįžo per 30 mln. vienetų 1 ir 2 euro centų monetų. Šios monetos sveria 82 tonas ir užimtų daugiau kaip vieną traukinio krovininį vagoną, tačiau jų nominalioji vertė yra tik kiek didesnė kaip 440 tūkst. eurų. Prieš apvalinimą į Lietuvos banką paprastai per mėnesį grįždavo iki 1 mln. vienetų šių monetų. „Išaugęs į Lietuvos banką grįžtančių smulkiausių monetų skaičius rodo, kad apvalinimas veikia

Priminė apie Anatolijaus uraganą

Meteo.lt primena, jog lygiai prieš 26 metus, 1999 m. gruodžio 4-osios naktį ir dieną, Lietuvą siaubė uraganas Anatolijus. Iš tiesų tai buvo ne uraganas, o labai smarkaus vėjo audra (sukelta vidutinių platumų ciklono Anatol). Mūsų platumose tikrų uraganų (t. y. tropinių ciklonų) nebūna. Tik dėl tradicijos tokios stiprios audros kartais būna pavadinamos uraganais. Vėjo greitis (gūsių metu) siaučiant Anatolijui Nidoje buvo sustiprėjęs net iki 40 m/s, Klaipėdoje – iki 38 m/s, Šilutėje – iki 37 m/s, Lazdijuose ir Vėžaičiuose (Klaipėdos

Vydūno viešojoje bibliotekoje rinkosi Knygų skaitytojų klubas

Gruodžio 1 d. knygų mylėtojai ir skaitymo entuziastai dalyvavo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje vykusiame Knygų skaitytojų klubo susitikime. Šis susibūrimas buvo ypač jaukus – literatūriniai pokalbiai susipynė su mezgimu. Skaitymas ir mezgimas susiliejo į vieną bendrą, šiltą ir kūrybišką bendrystę: pokalbiai rutuliojosi bemezgant… Atėjusieji papasakojo apie žiemos metu skaitomas knygas, rekomendavo leidinius bendraminčiams, tarėsi dėl tolimesnės klubo veiklos. Kitam susitikimui pasirinkta tema – kalėdinė ir žiemiška. Nuspręsta skaityti bei aptarti knygas, kurių pavadinimuose ar turinyje atsispindi Kalėdos, žiema, šventinė

Prekės, kurių nebuvo Sovietų sąjungoje: deficito epochos atspindžiai

deficitas

Sovietų sąjungos laikotarpis – tai era, kai trūko net paprasčiausių kasdienio gyvenimo prekių. Parduotuvių lentynos dažnai būdavo tuščios, o gauti maisto produktų ar buitinės technikos tapdavo tikru iššūkiu. Šis nuolatinis trūkumas gimdė savitą socialinį reiškinį – „blatą“ – neformalių ryšių sistemą, leidusią įsigyti deficitinių prekių per pažįstamus, apeinant oficialias paskirstymo grandis. Kodėl trūko prekių Deficito priežastys slypėjo pačioje planinės ekonomikos sistemoje. Valstybė kontroliavo visą gamybą ir paskirstymą, todėl prekės buvo dalijamos ne pagal realius žmonių poreikius, o pagal biurokratinius planus.

Taip pat skaitykite