Žiema. Kaip padėti paukščiams?

„Nesvarbu, kokia žiema, paukščiams reikia papildomo maisto”, – teigia Lietuvos ornitologų draugijos projektų koordinatorius Gediminas Petkus. 

Laimos Šiaudvytienės nuotr.

Ornitologų nuomonės dėl paukščių lesinimo atšilusio klimato sąlygomis akivaizdžiai išsiskiria. Užsienyje lesinimas laikomas ne tik pagalba, bet ir savotiška pramoga, į kurią įsitraukia dažnas, turintis prie namų sodą ar gyvenantis arčiau gamtos.

Lietuvos ornitologai laikosi kitos nuomonės: sparnuočiams svarbu padėti šaltuoju metų laiku, kai maisto gamtoje rasti sunku, kai šviesaus laiko vis dar mažai – ne visi sparnuočiai spėja rasti pakankamai lesalo. Lesinti reikia kasdien: paukščiai pripranta pastoviose vietose surasti jiems paliekamo maisto ir jas lanko valandų tikslumu. Jeigu nustosite lesinti, didelė tikimybė, kad prasidėjus dideliems šalčiams daugelis sparnuočių žus. G. Petkus primena, kad paukščiai – ne šiukšliadėžė ir jiems tinka ne visas maistas nuo kasdienio stalo.

Universaliausias lesalas – neskrudintos, nesūdytos saulėgrąžos, gali būti išlukštentos ar su lukštais, o štai juodos duonos trupiniai kenkia be išimties visiems – sutrinka virškinimas, paukščiai gali susirgti. Tinka įvairūs grūdai – kviečiai, miežiai, sorų kruopos, aguonos, pelai, linų, kanapių, kankorėžių ar net kukurūzų, moliūgų, melionų sėklos, tinka batono trupiniai, nesaldinti avižiniai dribsniai, varškė, virti ryžiai.

Bukutis, žaliukė, zylė, genys bus dėkingi už gabalėlį nesūdytų lašinių. Geniui juos pririškite prie medžio kamieno, o kitiems paukščiams perdūrę ir apsukę viela pakabinkite – lesdami sparnuočiai turės į ką patogiai įsikabinti kojelėmis. Lašiniai labai kaloringi, tad paukščiai gauna itin daug energijos.

Laimos Šiaudvytienės nuotr.

Pasak G. Petkaus, paukščiai labai mėgsta vadinamus pyragus: minkštą sviestą, margariną ar nesūdytus taukus sumaišykite su įvairiomis sėklomis, grūdais ir kitu lesalu, suformuokite nedidelį rutulį, įdėkite jį į tinklelį, palaikykite šaldiklyje, kad sustingtų, o paskui pakabinkite ant medžio šakos.

Kur įrengti lesyklėlę ar pakabinti lesalą? Vieta turi būti gana atvira, bet rami ir saugi – arti tankesnio medžio ar krūmų, kad, pajutę pavojų, paukščiai galėtų akimirksniu pasislėpti ar nuskristi. Jei ketinate lesyklą įrengti ant daugiabučio palangės ar balkono, vertėtų atsiklausti kaimynų – žinia, lesdami paukščiai prišiukšlina, tiek lesalą, tiek šiukšles išnešioja vėjas, o tai patinka ne visiems žmonėms.

Parengta pagal ornitologų inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite