Žiemiški orai kelia daug rūpesčių tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems – slidūs šaligatviai ir gatvės gali tapti rimtų traumų priežastimi. Dažniausiai paslydus ką nors patempiame ar lūžta kaulai. Kartais pasitaiko ir rimtesnių – galvos – traumų.

Kaip nustatyti traumos rimtumą, kada reikėtų kreiptis į gydytojus ir kaip žiemą vengti sužalojimų, pataria specialistai.

Dažniausios traumos – lūžiai ir patempimai

Pasak ERGO Asmens ir civilinės atsakomybės žalų administravimo skyriaus vadovės Linos Karutienės, dažniausiai paslydus ir parkritus žmonės į draudėjus kreipiasi dėl sužalotų žastų ar dilbio kaulų. Ypač dažni žastikaulio lūžiai ar išnirimai. O jei krentama ant ištiestos rankos – lūžta stipinkaulis. Neretos ir čiurnos traumos ar net kulkšnių lūžiai, kai paslydus neteisingai pakreipiama koja.

„deja, pasitaiko ir įvairių galvos traumų. Būna įvairiausių – nuo sumušimų ir lengvo laipsnio smegenų sukrėtimo, iki itin sunkių galvos traumų. Tokioms priskiriami kaukolės kaulų lūžiai bei galvos smegenų ir jų dangalų kraujosrūvos. Lengvesnes galvos traumas – paviršinius galvos sužalojimus ar lengvo laipsnio smegenų sukrėtimą – dažniau patiria vaikai. Tuo tarpu suaugusieji dažniausiai kreipiasi dėl sudėtingesnių traumų, kurioms neretai prireikia ir operacinio gydymo“, – pasakoja L. Karutienė.

Kada būtina kreiptis į gydytojus?

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ medicinos padalinio vadovas Simonas Ūselis pataria parkritus ir susitrenkus galvą nebandyti traumos diagnozuoti patiems. Derėtų iš karto kreiptis į gydytojus,. Jie apžiūrėję galės tiksliausiai įvertinti traumos rimtumą ir paskirti reikalingą gydymą.

„Be anamnezės surinkimo ir paciento objektyvaus ištyrimo sunku pasakyti, ar patirta galvos trauma – tik paviršinis sužeidimas. O gal tai tam tikro sunkumo smegenų sutrenkimas? Todėl po patirtos galvos traumos, ypač jei jaučiamasi prastai, reikėtų nedelsti ir kreiptis medicinos pagalbos“, – įspėja S. Ūselis.

Pasak jo, be dvejonių kviečiami medikai tik kai parkritęs žmogus praranda sąmonę. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai smegenų sukrėtimas pasireiškia ne iš karto. Pirmuosius simptomus nukentėjusysis patiria tik praėjus kelioms valandoms ar net dienoms po patirtos traumos.

„Susitrenkus galvą, net jei iš pažiūros sumušimas neatrodo rimtas, svarbu stebėti, ar neatsiranda smegenų sutrenkimui būdingų požymių: galvos skausmo arba svaigimo. Tokiu atveju derėtų konsultuotis su šeimos gydytoju. O pastebėjus, jog būklė prastėja ir ima pykinti, vemiamam, būtina nedelsiant kreiptis į medikus“, –pataria specialistas.

Išvengti traumų padės atidumas

Pasak ERGO Asmens ir civilinės atsakomybės žalų administravimo skyriaus vadovės Linos Karutienės, sumažinti traumų riziką gali padėti paprasčiausias atsargumas. Tai būtų tinkama, žiemos sezonui pritaikyta avalynė, saugesnis maršrutas ir atidumas.

„Žiemą, kai keliai ir šaligatviai yra slidūs, svarbu pasirūpinti tinkamais batais. Jie turėtų būti su storu ir grublėtu padu, žemu kulnu ir ilgesniu aulu. Pastarasis padeda stabilizuoti čiurnos padėtį netyčia pakreipus koją. Mėgstantiems pasivaikščiojimus mažiau prižiūrimais keliukais, verta įsigyti ir specialius antbačius, padedančius dar labiau sumažinti paslydimo riziką“, – pataria L. Karutienė.

Pasak specialistės, taip pat svarbu nepamiršti atidumo: įdėmiai stebėti kelyje esančias kliūtis, identifikuoti slidžius ruožus ir jų vengti. Derėti eiti atsargesniu žingsniu, truputį palinkus į priekį ir ištraukus rankas iš kišenių, lipant laiptais naudotis turėklais.