Žiedadulkės gali net pakeisti vandens telkinių spalvą…

Nusistovėjus giedriems orams pastebime daug žiedadulkių ore ir ant įvairių paviršių. Nealergiški žmonės neturėtų baimintis šio reiškinio. Gegužės mėnesį medžių žydėjimas pasiekia piką – šiuo metu žydi beržai, uosiai, klevai, pušys, eglės ir kt. Todėl žiedadulkių koncentracija aplinkos ore yra didelė.

Žiedadulkės – visur

Dėl intensyvaus pavasarinio žydėjimo saulėtomis dienomis oras yra prisotintas žiedadulkėmis, jos nusėda ant paviršių, galime pastebėti, kad automobiliai, įvairūs paviršiai, vandens telkiniai padengti geltonomis dulkėmis. Jei namuose pradarote langus, žiedadulkės taip pat patenka ir į patalpas. Sveikiems, nealergiškiems žmonėms didelė žiedadulkių koncentracija aplinkos ore sveikatai didelės įtakos neturi.

Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė sako, kad žiedadulkės daugiausia yra didesnės nei 10 µm dydžio ir yra priskiriamos prie suspenduotų kietųjų dalelių frakcijos. Tik nedidelė dalis žiedadulkių patenka į kietųjų dalelių KD10 sudėtį ir įkvepiamos į plaučius.

Pasitaiko ir vandens tekinių spalvos ir skaidrumo pasikeitimų dėl žiedadulkių. Taip atsitinka dėl to, kad net dideli kiekiai lengvų žiedadulkių ore yra nepastebimi. Užtat pakliuvusios į vandenį žiedadulkės neskęsta, o kaupiasi paviršiuje ir taip jį nudažo. Upių, ežerų ir Baltijos jūros pakraščiuose, kur bangos atsimuša į krantą, kur yra sraunumos, žiedadulkėmis prisotintas vanduo susiplaka ir susidaro putos. Gyventojus stebina pakitusi vandens spalva ar putos.

Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijoje ne kartą buvo atlikti prisotinto žiedadulkėmis  vandens tyrimai. Buvo nustatyta, kad padidėjęs skendinčių dalelių kiekis vandenyje yra gamtinės kilmės. Atlikus mikroskopinį mėginių tyrimą, matėsi, kad vandenyje yra labai daug žiedadulkių.

Aplinkos apsaugos agentūros inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Paukščiai kerta valstybių sienas be vizų…

Spalio 10-ąją paminėta Pasaulinė migruojančių paukščių diena. Tai visame pasaulyje vykstanti Jungtinių Tautų remiama iniciatyva, kviečianti atkreipti dėmesį į migruojančių paukščių apsaugą ir jų išsaugojimui būtiną tarptautinį bendradarbiavimą. 2026 metų tema skamba itin paprastai, tačiau kartu ir labai prasmingai: „Svarbus kiekvienas paukštis – jūsų stebėjimai yra reikšmingi!“ Šių metų kampanijoje ypatingas dėmesys skiriamas gamtosauginiam švietimui, kuris padeda geriau pažinti migruojančius paukščius ir priimti jų apsaugai svarbius sprendimus. Migracija yra vienas įspūdingiausių gamtos reiškinių pasaulyje. Kasmet milijardai paukščių kerta kalnus, dykumas,

Pagryniuose išasfaltavo ir Emericho gatvę

asfaltas

Šilutės rajono savivaldybė pranešė, jog Pagryniuose baigta kapitaliai remontuoti Emericho gatvę. Anot savivaldybės pranešimo, atlikti svarbūs infrastruktūros atnaujinimo darbai. Išasfaltuota 320 metrų ilgio ir 5 metrų pločio gatvės atkarpa; paklota 8 cm storio asfaltbetonio danga; įrengtas gatvės drenažas. Artimiausiu metu bus pastatyti kelio ženklai ir užbaigti aplinkos tvarkymo darbai. Prie Emericho gatvės kapitalinio remonto finansiškai prisidėjo ir patys gatvės gyventojai.

Prezidento Valdo Adamkaus jubiliejaus proga – medaliai

V.Adamkui

„Monetų namai“ paskelbė, kad Lietuva mini išskirtinę sukaktį – Prezidentui Valdui Adamkui šiemet sukanka 100 metų. V. Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Šio garbingo jubiliejaus proga sukurta keletas produktų, skirtų vienai iškiliausių atkurtos Lietuvos valstybės asmenybių. Paauksuotas medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Dengtas (999/1000) auksu. Ribotas tiražas – 1000 vienetų. Nukaldinta Norvegijos monetų kalykloje. Įsigyti – tik „Monetų namuose“. Kaina – 59 eurai. Sidabro medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui.

Apie medžių lapus rudenį: kodėl skirtingos jų spalvos?

Meteo.lt paaiškino, jog dalis žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl šalnų. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai? Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas.  Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa trumpesnės už naktis, lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie miršta, bet dėl įvairiausių

Taip pat skaitykite