Žiedadulkės gali net pakeisti vandens telkinių spalvą…

Nusistovėjus giedriems orams pastebime daug žiedadulkių ore ir ant įvairių paviršių. Nealergiški žmonės neturėtų baimintis šio reiškinio. Gegužės mėnesį medžių žydėjimas pasiekia piką – šiuo metu žydi beržai, uosiai, klevai, pušys, eglės ir kt. Todėl žiedadulkių koncentracija aplinkos ore yra didelė.

Žiedadulkės  visur

Dėl intensyvaus pavasarinio žydėjimo saulėtomis dienomis oras yra prisotintas žiedadulkėmis, jos nusėda ant paviršių, galime pastebėti, kad automobiliai, įvairūs paviršiai, vandens telkiniai padengti geltonomis dulkėmis. Jei namuose pradarote langus, žiedadulkės taip pat patenka ir į patalpas. Sveikiems, nealergiškiems žmonėms didelė žiedadulkių koncentracija aplinkos ore sveikatai didelės įtakos neturi.

Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė sako, kad žiedadulkės daugiausia yra didesnės nei 10 µm dydžio ir yra priskiriamos prie suspenduotų kietųjų dalelių frakcijos. Tik nedidelė dalis žiedadulkių patenka į kietųjų dalelių KD10 sudėtį ir įkvepiamos į plaučius.

Pasitaiko ir vandens tekinių spalvos ir skaidrumo pasikeitimų dėl žiedadulkių. Taip atsitinka dėl to, kad net dideli kiekiai lengvų žiedadulkių ore yra nepastebimi. Užtat pakliuvusios į vandenį žiedadulkės neskęsta, o kaupiasi paviršiuje ir taip jį nudažo. Upių, ežerų ir Baltijos jūros pakraščiuose, kur bangos atsimuša į krantą, kur yra sraunumos, žiedadulkėmis prisotintas vanduo susiplaka ir susidaro putos. Gyventojus stebina pakitusi vandens spalva ar putos.

Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijoje ne kartą buvo atlikti prisotinto žiedadulkėmis  vandens tyrimai. Buvo nustatyta, kad padidėjęs skendinčių dalelių kiekis vandenyje yra gamtinės kilmės. Atlikus mikroskopinį mėginių tyrimą, matėsi, kad vandenyje yra labai daug žiedadulkių.

Aplinkos apsaugos agentūros inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Paukščiai grįžta namo“ – Lietuvoje tęsiama šimtametė inkilų kėlimo tradicija

inkilai

Kovo 13 d. visoje Lietuvoje vykusios šventės „Paukščiai grįžta namo“ metu Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai kartu su moksleiviais ir bendruomenėmis sugrįžtantiems paukščiams iškėlė apie 8 tūkst. inkilų. Renginiai vyko daugiau nei 30 vietų Lietuvoje, taip tęsiant šimtametę inkilų kėlimo tradiciją. Tradicijos ištakos – tarpukaryje Ši šventė, šiandien suburianti bendruomenes visoje Lietuvoje, prasidėjo dar tarpukariu. Apie 1923 m. prof. Tadas Ivanauskas aktyviai skatino paukščių apsaugą, rašė mokslinius ir populiariuosius straipsnius bei kvietė visuomenę prisidėti prie praktinės gamtosaugos. Viena iš tokių

Apsemti kelių ruožai

apsemti

Kovo 16 d. duomenimis, Šilutės rajone apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas: kelyje Nr.4213 Rusnė-Galzdonai-Plaškiai nuo 1.05 iki 5.00 km, nuo 12.98 iki 13.55 km, nuo 19.85 iki 20.25 km; kelyje Nr.4215 Juknaičiai-Sausgalviai-Tatamiškiai nuo 7.25 iki 9.90 km; kelyje Nr.4216 Užliekniai-Paleičiai nuo 4.65 iki 4.80 km; kelyje Nr.4237 Sausgalviai-Žalgiriai nuo 0.70 iki 2.20 km; kelyje Nr.4243 Atmatos upės krantas-Tulkiaragė nuo 0.00 iki 2.74 km; kelyje Nr.4270 Žemaitkiemis-Vabalai nuo 5.20 iki 6.20 km ir nuo 6.30 iki 6.90 km. Ruožų, kuriuose

Glaukoma: kaip laiku pastebėti ir ką svarbu žinoti apie kompensuojamą gydymą?

glaukoma

Minėdami Pasaulinę glaukomos savaitę, siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į glaukomą – vieną klastingiausių akių ligų. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kokios sveikatos priežiūros paslaugos ir gydymo priemonės glaukoma sergantiems pacientams gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Akių ligų patikra – bet kurio amžiaus pacientams Kad liga būtų diagnozuota anksti ir būtų paskirtas savalaikis gydymas, svarbu tikrintis akis, ypač vyresniame amžiuje, net jeigu nėra jokių simptomų. Didžiausią dėmesį savo akių sveikatai turėtų skirti tie žmonės, kurių šeimoje pasitaikė glaukomos

Nemuno deltoje kviečia pasigrožėti šaktarpiu 

šaktarpis

Nemuno deltos regioniniame parke ir visame pamaryje prasidėjo legendomis apipintas šaktarpio laikotarpis. „Nei ledu, nei bradu“ Šaktarpis – tai senųjų pamario krašto gyventojų sugalvotas terminas apibūdinti pavasario laikotarpį, kai šalia Nemuno žiočių esantys ištisi pamario krašto kaimai būdavo beveik visiškai atskirti nuo žemyninės dalies. Ankstyvą pavasarį ledas čia tapdavo per plonas upėms pereiti, tačiau praplaukti į žemyninę dalį taip pat dar būdavo neįmanoma (kaip sakydavo senieji gyventojai: „nei ledu, nei bradu“). Be to, kelius ir pievas čia apsemdavo ir dideli

Taip pat skaitykite