Žemės ūkio studijas pasirinkusiems jaunuoliams – ministerijos stipendijos

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) jau ketvirtus metus skiria tikslines skatinamąsias stipendijas studentams, kurie stoja į programas, susijusias su žemės ūkio, maisto ūkio ir veterinarijos sritimis. Šiemet stipendijas – 200 eurų per mėnesį – gaus 54 studentai. Anksčiau jos pirmakursiams buvo mokamos tik akademinius metus (10 mėnesių), dabar jie stipendijas gaus visus metus.

Ministerija skiria stipendijas, o aukštosios mokyklos (universitetai ir kolegijos) jas paskirsto atsižvelgdamos į priėmimo į aukštąją mokyklą ir (ar) studijų rezultatus.

Vytauto Didžiojo universiteto studentams, studijuojantiems agronomijos, maisto kokybės ir saugos, žemės ūkio mechanikos inžinerijos ir tvariosios inžinerijos studijų programose, skirta 18 stipendijų. Studijuojantys Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gyvūnų ir maisto mokslų bei veterinarinės medicinos studijų programose gaus 10 stipendijų, Kauno technologijos universiteto maisto mokslo ir technologijos studijų programoje –  3 stipendijas.

Vilniaus kolegijoje agroverslo ir maisto technologijų bei veterinarijos specialybes pasirinkusieji gaus 9 stipendijas. Po 3 stipendijas gaus studijuojantys Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje žemėtvarką ir hidrotechninę statybą,  Kauno kolegijoje – agroverslų technologijas,  Alytaus kolegijoje – maisto produktų technologiją. Utenos kolegijos žemės ūkio ir maisto produktų technologijų programų studentams skirtos 5 stipendijos.

ŽŪM šioms tikslinėms skatinamosioms stipendijoms 2023 m. skyrė 150 tūkst. Eur. Šiuo metu  ministerija siekia, kad tikslinės skatinamosios stipendijos būtų mokamos visą studijų laikotarpį, o ne tik pirmaisiais studijų metais, kaip yra dabar.

Studijuojantys aukštosiose mokyklose valstybės finansuojamose vietose studijų programas, susijusias su žemės ūkio, maisto ūkio ir veterinarijos sektoriais, turės galimybę tikslines skatinamąsias stipendijas gauti 3-6 metus – tiek, kiek trunka studijos (šešerius metus trunka veterinarinės medicinos programos studijos).

Žemės ūkio min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite