Žemės ūkio paskolų garantijų fondo priemonės švelnina karantino padarinius  

Gauti paskolas, padėsiančias sumažinti finansinius sunkumus, gali tie ūkio subjektai, kurių veikla susijusi su žemės ūkiu. Jono Strazdausko nuotr.

Lengvatinėms paskoloms – 40 mln. eurų

Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas kviečia kreiptis dėl lengvatinių paskolų pagal skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“. Jos teikiamos apyvartinėms lėšoms papildyti ūkio subjektams, užsiimantiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba, kooperatinėms bendrovėms, užsiimančioms žemės ūkio produktų perdirbimu ar prekyba, bei ūkio subjektams, užsiimantiems akvakultūros produktų gamyba, savo pagamintų akvakultūros produktų perdirbimu ir iš jų pagamintų produktų realizavimu.

Viena iš pagrindinių sąlygų gauti paskolą pagal šią priemonę yra COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu (nuo kovo 16 d.) patirti sunkumai, kurie vertinami atsižvelgiant į skubaus padengimo (kritinio likvidumo) rodiklio reikšmę, skolos rodiklio reikšmę arba apyvartos pokyčius.

Paskolos gavėjai gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos iki 1 mln. eurų iki 36 mėn. laikotarpiui su galimu paskolos grąžinimo atidėjimu iki 12 mėn. Paskolai yra nustatytos fiksuotos metinės palūkanų normos – priklausomai nuo paskolos dydžio ir paskolos trukmės, svyruoja tarp 0,1 ir 0,69 proc. Paskola suteikiama neįkeičiant turto. Lengvatinėms paskoloms skirta 40 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Per pirmą šios priemonės įgyvendinimo mėnesį ŽŪPGF jau sulaukė šiek tiek per 130 paraiškų dėl paskolų už 31 mln. eurų.

Palankesnės skolinimosi sąlygos

Siekiant sumažinti COVID-19 pandemijos įtaką, sudarytos palankesnės skolinimosi sąlygos užtikrinant ūkio subjektų veiklos tęstinumą bei išsaugant darbo vietas. ŽŪPGF šiuo laikotarpiu teikia garantijas už paskolas ar lizingo paslaugas net iki 5 mln. eurų sumos, kurių trukmė yra iki 6 metų.

Atnaujintomis garantijų sąlygomis pasinaudoti gali ūkio subjektai, kurių veikla susijusi su žemės ūkiu: produktų gamyba ir perdirbimu, miškininkyste, kaimo plėtra, akvakultūra ir žuvininkyste. Dėl  garantijų geresnėmis sąlygomis gali kreiptis ne tik žemės ūkio produktų gamybos subjektai, bet ir įmonės, superkančios, perdirbančios ir realizuojančios žemės ūkio produkciją.
Norintieji pasinaudoti parama nuo 2020 m. kovo 16 d. turi būti susidūrę su likvidumo problemomis, kurios nustatomos vertinant skubaus padengimo (kritinio likvidumo) rodiklio reikšmę, arba skolos rodiklio reikšmę, arba apyvartos pokyčius. Tačiau 2019 m. gruodžio 31 d. šie ūkio subjektai turėjo nebūti laikomi sunkumų patiriančia įmone ar ūkiu.

Individualios garantijos teikiamos už paskolas ar lizingo paslaugas, skirtas investicijoms finansuoti, apyvartinėms lėšoms papildyti (t. y., įvykdyti sudarytas sutartis, atsiskaityti su tiekėjais ir subrangovais, supirkti žemės ūkio produkciją, kitoms būtinoms išlaidoms ūkinei veiklai palaikyti) ar darbo užmokesčiui ir su juo susijusiems mokesčiams sumokėti.

 

Taikomas palūkanų kompensavimas

Dėl situacijos, susiklosčiusios dėl pandemijos, ŽŪPGF nukentėjusiems nuo COVID-19 taiko palūkanų kompensavimą palankesnėmis sąlygomis toms finansavimo sutartims, kurios sudarytos nuo liepos pradžios iki metų pabaigos. Priemone gali pasinaudoti kaimo vietovėse veikiantys ūkio subjektai, užsiimantys žemės ūkio produktų gamyba, kooperatyvai, kooperatinės bendrovės,  užsiimančios žemės ūkio produktų perdirbimu ir (ar) prekyba, bei akvakultūros subjektai, užsiimantys akvakultūros produktų gamyba ar perdirbimu.
Palūkanos kompensuojamos, kai paskola arba lizingas suteikiami investicijoms finansuoti, žemės ūkio technikai, kitai gamybinei įrangai ir (ar) įrenginiams įsigyti su lizingo paslauga, trumpalaikiam ir biologiniam turtui įsigyti, darbo užmokesčiui ir su juo susijusiems mokesčiams sumokėti ar kooperatyvams iš savo narių jų pagamintai žemės ūkio produkcijai supirkti.
Palūkanos, sumokėtos nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d., yra kompensuojamos 100 proc. (akvakultūros subjektams – nuo rugpjūčio 17 d.). Palūkanoms nuo 2021 m. sausio 1 d. bus taikoma 80 proc. kompensacija.

Bendras palūkanų kompensavimo laikotarpis – ne ilgesnis kaip 36 mėnesiai (skaičiuojant nuo paskolos ar lizingo sutarties pasirašymo dienos), o maksimali metinė palūkanų norma, nuo kurios skaičiuojama kompensacija, – 8 proc.

 

Pagalba – nukentėjusiems nuo šalnų
Taip pat svarbi ŽŪPGF priemonė – lengvatinės paskolos nukentėjusiems nuo šalnų 2019-aisiais.

Pirmuoju įgyvendinimo etapu (iki lapkričio 30 d.) lengvatinės paskolos bus teikiamos nuo šalnų nukentėjusiems ūkininkams ir ūkiams, o vėliau – nukentėjusiems ir nuo kitų nepalankių klimato reiškinių.
Nukentėję nuo šalnų ūkio subjektai ne ilgesniam kaip 36 mėn. laikotarpiui galės gauti iki 25 tūkst. eurų paskolą itin palankiomis sąlygomis. Paskolos gavėjui pageidaujant, gali būti taikomas iki 1 metų paskolos grąžinimo atidėjimas.
Paskolos teikiamos įmonėms, kurioms yra reikalingos lėšos investicijoms ir apyvartinėms lėšoms finansuoti arba darbo užmokesčiui bei su juo susijusiems mokesčiams sumokėti ir kurios atitinka mažoms ar vidutinėms įmonėms nustatytus kriterijus.

Dėl paskolos reikia kreiptis į tarpininkaujančią finansų įstaigą – vieną iš priemonės įgyvendinime dalyvaujančių LCKU kredito unijų – ir pateikti reikalingus dokumentus: užpildytą paraišką ir jos priedus bei pažymą iš savo savivaldybių, kurią gali išduoti žemės ūkio skyrius.

Užsak. Nr. 2020/57.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite