Žemės ūkio ministras K. Navickas susitiko su Pagėgių savivaldybės ūkininkais

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Pagėgių krašte susitiko su ūkininkais, su kuriais aptarė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, kitus aktualius klausimus. Jis taip pat lankėsi Žukų, Bitėnų ir Vėžininkų kaimų ūkiuose.

  • Pagėgių krašte du trečdaliai ūkių – smulkūs. Daugiausia čia esama pienininkystės ar mėsinės galvijininkystės ūkių. Juose laikoma nuo 50 iki 100 galvijų.

„Daugelyje ūkių karvidės statytos seniai, pačių ūkininkų pastangomis. Joms atnaujinti reikalingos investicijos, tačiau nugali nerimas prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų. O kur dar statybų ribojimai saugomoje teritorijoje! Konkurencinėje rinkoje pranašumas, deja, ne šių ūkių pusėje“, – pastebi ministras K. Navickas.

Žukų kaime apie 60 karvių ūkio savininkas Mindaugas Pocius sako, kad jis mieliau rinktųsi ilgalaikes paskolas ir turėtų laisvę apsispręsti dėl investicijų panaudojimo. Pasak ūkininko, norėtųsi investuoti į ūkio plėtrą ir inovacijas, tačiau stabdo nežinomybė. Nemažai klausimų kyla ir dėl Strateginio plano įgyvendinimo, juos ūkininkas aptarė su ministru.

Kiek kitokį požiūrį į Strateginį planą turi Paulius Dargelis – kitas ministro aplankytas žemdirbys, kartu su šeima puoselėjantis ekologinės augalininkystės ūkį. Su žmona jiedu valdo 200 ha, kurio nederlingose žemėse ekologiškai auginami grikiai, rugiai, lubinai, žirniai, kviečiai ir kita. Pasak jo, šis planas ekologiniams ūkiams tikrai nėra prastas.

Vėžininkuose

Tai, kad moderni įranga ir nauji tvartai yra labai reikalingi tiek ūkio plėtrai, tiek darbams palengvinti, pabrėžė ir kiti du ministro aplankyti ūkininkai Vėžininkų kaime.

Petras Bagavičius, kurio pienininkystės ūkyje laikoma daugiau kaip 80 melžiamų karvių ir antra tiek prieauglio, su ministru aptarė paramos naujai fermai statyti galimybes. Tai yra šio ūkininko svajonė, kurią jis tikisi įgyvendinti susiklosčius palankioms aplinkybėms. Nauja, moderni ferma ir įranga palengvintų ūkio darbus, kurių keliuose šimtuose hektarų tikrai netrūksta.

„Karvei biuletenio neparodysi…“

Su tuo sutinka ir Vėžininkų kaime ūkininkaujanti Janina Savickienė. Jos šeimos 42 hektarų pienininkystės ūkyje laikoma per 50 galvijų. Ūkininkė taip pat tvirtino, kad darbas labai sunkus, trūksta technikos (ypač – pašarų barstytuvo), reikėtų ir naujo tvarto. Tačiau ji pabrėžė ir kitą problemą – stinga darbo rankų… „Samdome žmogų, tačiau labai reikėtų dar vieno, kuris prireikus galėtų padėti ūkyje. Dabar sukamės kaip išmanome, juk karvei biuletenio neparodysi… Darbas sunkus fiziškai, o pagalbininkų rasti beveik neįmanoma“, – sakė ūkininkė.

Bitėnų kaime esančiame Šarūno Mikelio mišriame ūkyje auginama apie 60 galvijų, ūkininkas valdo 42 hektarus žemės. Jis mano, kad kartais reikalavimai ūkininkams yra per dideli, ir baiminasi, kad reikės daugiau laiko skirti jų skaitymui, nei darbui. Tačiau optimizmo nestokoja.

„Viskas gerai! Reikia dirbti. Reikia nebijoti, teikti projektus. Viskas įgyvendinama, nors, žinoma, darbas sunkus“,– sako Šarūnas, kasdien po 12 darbo valandų skubantis namo pas šeimą.

Įteikė padėkas

Apsilankęs ūkiuose ministras K. Navickas Pagėgių rajono savivaldybėje susitiko su šio krašto ūkininkais ir aptarė žemės ūkio aktualijas.

Po susitikimo vykusiame renginyje „Metų ūkis 2022“ žemės ūkio ministras įteikė padėkas Pagėgių krašto ūkininkams.

Algirdui ir sūnums Mindaugui bei Deivydui Obrikiams padėka įteikta už ūkio plėtrą ir aktyvų įsitraukimą į bendruomenės veiklą, Šarūnui Mikeliui – už modernaus pieno ūkio plėtrą, Egidijui ir Loretai Masidunskams – už pieno ūkio plėtrą, o Sigitai ir Audriui Rakšniams – už sėkmingą pažangaus pieno ūkio plėtrą.

Parengta pagal Žemės ūkio min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešojoje bibliotekoje – įkvepianti dokumentinė kelionė po paukščių pasaulį

bibliotekoje

Gegužės 7 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje vyravo jauki ir bendrystės kupina atmosfera – čia vyko dokumentinio filmo „Attenborough rojuje“ peržiūra. Šioje kino popietėje dalyvavo gamtos mylėtojai, pagėgiškiai senjorai bei Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos 7a klasės mokiniai, lydimi karjeros specialistės Jolitos Šeputienės. Bibliotekos metodininkė–Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Sonata Nognienė pasidžiaugė gausiai susirinkusia skirtingų kartų bendruomene ir akcentavo, jog filmo pavadinime „Attenborough rojuje“ slypi aliuzija į jo kūrėją – bene garsiausią pasaulio gamtininką serą Davidą Attenborough, kuris š. m. gegužės

Degalų kainų pasiutpolkė skatina racionalumą

pabrango degalai

Jau trečią mėnesį tebesitęsiantis degalų kainų šokas finansiškai paveikė daugiau nei 50 proc. šalies gyventojų. Kone kas ketvirtas tautietis apkarpė ne pirmo būtinumo išlaidas, dešimtadalis atidėjo planuotus didesnius pirkinius. Tokias tendencijas atskleidė balandį bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonių tyrimas. Pasak tyrimą inicijavusio lietuviško kapitalo „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos, apklausos rezultatai dar kartą parodė nuoseklaus taupymo ir asmeninio finansų rezervo svarbą. Degalų kainų naštos nepajuto beveik pusė gyventojų Nuomonių tyrimo duomenimis, 19 proc. šalies gyventojų degalų

Penktąjį Demokratijos žinių konkursą laimėjo gimnazistė iš Šilutės r. Žemaičių Naumiesčio gimnazijos

konkurso

Baigėsi penktą kartą Seimo rūmuose organizuotas Demokratijos žinių konkursas. Po įtempto finalo nugalėtoja paskelbta Šilutės r. Žemaičių Naumiesčio gimnazijos gimnazistė Martyna Daukšaitė.   Sveikinimai Antrąją vietą užėmė Kauno r. akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos gimnazistas Dominykas Docius, trečiąją – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos moksleivis Aistis Domeika. Konkurso nugalėtojai įteiktas nešiojamasis kompiuteris, antrosios vietos nugalėtojui – mobilusis telefonas, trečiosios – planšetinis kompiuteris. Nugalėtojų trejetas taip pat apdovanotas kelionėmis į Europos Tarybos (ET) būstinę Strasbūre. Jas įsteigė Lietuvos nuolatinė atstovybė prie ET

Šilutės tiltas. Kodėl paveldo objektui svarbi ir jo autentiška spalva?

Šyšos tiltas

Pradėjus remontuoti avarinės būklės vieną seniausių Lietuvoje metalo konstrukcijų Šilutės tiltą per Šyšos upę, žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose prasidėjo diskusijos dėl jo spalvos. Tilto metalinės dalys dabar yra išvežtos remontuoti, restauruoti. Pagal su KPD suderintą projektą, tiltui bus grąžinta jo autentiška pilka spalva.  Atrodytų, viskas teisingai. Tačiau vietiniai gyventojai, per savo gyvenimą jį matę tik geltonai sovietmečiu perdažytą, yra įsitikinę, kad tiltas turi likti geltonas. Kai kurių nuomone, spalva nėra vertingoji savybė, kurią reikia saugoti, tai tik emocija. Kiti, suvokiantys

Taip pat skaitykite