Žaisdami stalo žaidimą mokiniai plėtė žinias apie Šilutę

Praėjusią savaitę Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko „Kultūros paso“ paslauga – edukacinis užsiėmimas „Keliauk ir pažink Šilutę“, kuriame dalyvavo Šilutės profesinio mokymo centro Paslaugų ir turizmo skyriaus virėjo specialybės moksleiviai.

Dalyviams pristatyta žaidimo sudėtis bei paaiškintos taisyklės. Išdalinus žaidimų komplektus komandomis susiskirstę jaunuoliai entuziastingai pradėjo žaidimą. Jaunimas tarpusavyje sėkmingai diskutavo. Moksleiviai turėjo puikią galimybę pažinti ar iš naujo atrasti Šilutės miesto istorijos ir kultūros paveldą. Žaidėjai buvo supažindinti su miesto istorija, architektūra, kultūra, tradicijomis, papročiais, čia gyvenusiais žmonėmis, iškiliomis asmenybėmis, lankytinomis vietomis, gamtos paminklais ir reiškiniais. Dalyviai rideno kauliuką, keliavo žaidimo lenta ir atsakinėjo į jiems pateiktus klausimus kortelėse.

Edukacijos metu visos veiklos turinys ir raiškos formos skatino pažinti kultūrą bei domėtis skirtingais kultūriniais reiškiniais bei aplinkomis. Tai padeda ugdyti jaunimo kultūrinį sąmoningumą, plėsti supratimą apie kultūrines raiškos ir komunikavimo formas. Užsiėmimo metu formuotas teigiamas požiūris į Šilutės krašto kultūros paveldą bei tradicijas, prisidėta prie prigimtinės kultūros puoselėjimo ir, žinoma, ugdytas kultūrinis tapatumas. Pasibaigus edukacijai su moksleiviais aptartas stalo žaidimas. Diskusijos metu jie dalijosi mintimis apie tai, ką naujo sužinojo, ką labiausiai įsidėmėjo. Žaidėjai apdovanoti saldžiomis dovanomis.

Ovidijus Normantas, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos 
Informacijos skyriaus vyresnysis bibliotekininkas

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite