Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 6,2 mln. eurų

Vyriausybės_taupymo_lakštaiPirmadienį, liepos 15 d., baigėsi Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) dvyliktos emisijos platinimas – gyventojai įsigijo VTL už 6,2 mln. eurų, sudaryta 531 sandoris. Už šią naują vienerių metų trukmės VTL emisiją gyventojams bus mokama 3,2 proc. metinių palūkanų. Pernai atnaujinus VTL platinimą, per dvylika emisijų gyventojai viso įsigijo VTL už 210,2 mln. eurų.

Dvyliktos emisijos VTL gyventojai galėjo įsigyti liepos 1-15d. Ši emisija bus išperkama 2025 m. liepos 16 d. VTL platinami per Finansų ministerijos atrinktus platintojus – „Swedbank“ ir SEB bankus. Per minėtą laikotarpį „Swedbank“ sudarytos 439 sutartys įsigyti VTL už 5 mln. eurų, SEB – 92 sutartys už 1,2 mln. eurų.

Preliminariame VTL išleidimo tvarkaraštyje numatoma, kad trylikta emisija bus platinama 2024 m. rugpjūčio 5-19 d., išperkama – 2025 m. rugpjūčio 20 d. Tvarkaraštis atnaujinamas kas mėnesį ir skelbiamas Finansų ministerijos svetainėje.

VTL palūkanų normos kiekvienai emisijai nustatomos atskirai, atsižvelgiant į atitinkamos trukmės Vyriausybės valstybės vardu skolinimosi palūkanų normos vidurkį, jos nustatomos ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki taupymo lakštų platinimo pradžios ir skelbiamos kartu su kitomis  VTL emisijos platinimo sąlygomis Finansų ministerijos svetainėje.

VTL yra Vyriausybės vertybiniai popieriai, kuriuos gali įsigyti tik fiziniai asmenys.  Tai saugi ir grąžą generuojanti investicija, panaši į terminuotus indėlius banke, tik šiuo atveju gyventojai savo santaupas patikėtų Vyriausybei. Savo ruožtu Vyriausybei VTL yra galimybė formuoti dar vieną skolinimosi priemonę – pasiskolinti iš gyventojų tiesiogiai ir tokiu būdu pritraukti kitur neinvestuotas santaupas.

Kiekvienas, norintis įsigyti VTL, tą gali padaryti per Finansų ministerijos atrinktus platintojus, „Swedbank“ arba SEB, jų internetiniame banke. SEB sudaro galimybę VTL įsigyti ir banko padaliniuose.

Kai ateis laikas VTL išpirkti, investuotojui nieko nereikės daryti – pinigai už išpirktus VTL ir jam priklausančios palūkanos automatiškai bus pervesti į tą pačią sąskaitą, iš kurios buvo padarytas apmokėjimas už įsigyjamus VTL. Daugiau informacijos apie VTL galite rasti specialioje skiltyje „Dažniausiai užduodami klausimai“ .

Finansų min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite