Vyriausybė pritarė siūlymams labiau saugoti melioracijos sistemas bei melioracijos statinius nuo sunaikinimo

Vyriausybės posėdyje pritarta Seimo nario Kęstučio Navicko inicijuotoms Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama saugoti melioracijos sistemas bei melioracijos statinius nuo sunaikinimo ribojant ūkinę veiklą bei atsisakyti besidubliuojančių sąlygų.

Projektu siekiama sujungti dvi esamas specialiųjų žemės naudojimo sąlygas (SŽNS) ir panaikinti perteklinius reikalavimus, neduodančius naudos melioracijos sistemų ir melioracijos statinių funkcionalumui užtikrinti. Siūloma, kad melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos SŽNS būtų sujungtos į vieną melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos SŽNS.

Apjungus melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonų SŽNS būtų atsisakyta besidubliuojančių SŽNS (reikalavimų), išvengta netiksliai (geografiškai) nustatomos melioracijos statinių apsaugos zonų SŽNS, būtų sutaupoma valstybės lėšų piliečių informavimui.

Apjungimas sumažintų administracinę ir finansinė naštą savivaldybėms – joms nereikėtų rengti melioracijos statinių apsaugos zonų SŽNS žemėlapių, o duomenys SŽNS nustatymui būtų vientisi, kadangi už jų parengimą būtų atsakingas vienas asmuo (Žemės informacinės sistemos tvarkytojas). Projektu siūloma patikslinti 96 straipsnio nuostatas dėl draudimo sausinti natūralias pievas ir ganyklas. Jas siūloma papildyti išimtimi, draudžiančia sausinti natūralias pievas ir ganyklas įrengiant naujas melioracijos sistemas.

Vyriausybė pagal gautus pasiūlymus siūlo tikslinti projektą bei suvienodinti sąvokas su Melioracijos įstatyme reglamentuotomis bei papildyti jį nuostata, kad apsaugos zona nustatoma ne tik melioruotai žemei, bet ir joje esantiems melioracijos grioviams, bendrojo naudojimo drenažo rinktuvams ir polderiams. Toliau Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 91, 92, 93, 94 ir 96 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas bus svarstomas Seime.

Žemės ūkio min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite