Vyriausybė pritarė energijos taupymo priemonių planui

Energetikos viceministrė Inga Žilienė. Energetikos min. nuotr.

Vyriausybėje šiandien pritarta Energetikos ministerijoms siūlomoms energijos taupymo priemonėms ir rekomendacijoms, kurios leistų per dvejus metus išlaidas energetinėms sąnaudoms sumažinti 800 mln. eurų.

Iš viso energetinio efektyvumo didinimui per paramos priemones 2021-2027 m. bus skirta 1,3 mlrd. eurų, iš jų viešajam sektoriui – 207 mln. eurų, gyventojams – 900 mln. eurų, verslui – 225 mln. eurų.

Planai

Planuojama, jog įpareigojus viešojo sektoriaus institucijas sunaudojamą energiją sumažinti 20 procentų per artimiausius dvejus metus.  Įgyvendinant siūlomas greitojo, vidutinio ir ilgojo laikotarpio taupymo rekomendacijas ir naudojant paramą energetinio efektyvumu didinimui, išlaidos elektrai ir šildymui viešajame sektoriuje per minėtą laikotarpį sumažės 100 mln. eurų.

Jei verslas ir gyventojai aktyviai naudosis teikiamomis valstybės paramos priemonėmis, rekomendacijomis ir keis energijos naudojimo įpročius, versle išlaidos elektrai ir šildymui per dvejus metus sumažėtų 300 mln. eurų, gyventojų – 400 mln. eurų.

Pasiremta rekomendacijomis

Planas parengtas remiantis Europos Komisijos, Tarptautinės energetikos agentūros bei Lietuvos energetikos agentūros rekomendacijomis, kitų šalių taupymo planų ir rekomendacijų analize bei valstybės valdomo turto duomenimis apie energetines sąnaudas.

Energetikos ministerijos duomenimis, daugiausiai energijos suvartojama pastatuose ir transporte, todėl efektyvumo priemonės nukreiptos į šiuos sektorius. Detaliai apie tai – prisegtame pristatyme (po straipsniu).

Energetikos ministerijos atlikta analizė rodo, jog didžiausius energetinius nuostolius patiriame dėl senos statybos ir žemo energetinio efektyvumo pastatų bei ilgus metus nevykusių investicijų. Tad didžiausią taupymo efektą duotų energijos nuostolių mažinimas, investicijas į pastatų energetinį efektyvumą derinant su greito poveikio taupymo priemonėmis, pavyzdžiui, karšto vandens išjungimu, šildymo temperatūros, perteklinės elektros galios, apšvietimo intensyvumo sumažinimu bei vartotojų elgsenos korekcijomis.

Mažins valstybės sąnaudas

Preliminariais skaičiavimais, augant energijos kainoms ir nesiėmus energijos taupymo priemonių, valstybės sąnaudos vien už šilumą ir elektrą šiemet gali siekti 250 mln. eurų. Palyginimui, Turto banko duomenimis, 2021 m. jos buvo 98 mln. eurų.

Centrinės valdžios institucijoms ir valstybės įmonėms bus nustatyti energijos sutaupymo tikslai, kurių pastarosios bus įpareigotos pasiekti per ateinančius dvejus metus. Jų pasiekimai bus stebimi Turto banko rengiamoje švieslentėje.

Turto banko 2020 m. duomenimis, nekilnojamąjį turtą iš viso valdė beveik 500 (494) valstybės institucijų ir įstaigų, kurių bendras plotas – 9,85 mln. kv. metrų. VĮ Turto bankas valdo kiek daugiau nei dešimtadalį, arba 12 proc., viso valstybės nekilnojamojo turto – iš viso apie 1,2 mln. kv. metrų. Savivaldybės valdo apie 9,44 mln. kv. metrų nekilnojamo turto.

Energetikos ministerijos inf.

2022 09 07_energijos taupymas ir rekomendacijos

 

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite