Vydūno viešojoje bibliotekoje – tarptautinė konferencija „Vydūnas Lietuvoje, Detmolde ir Europoje“

Šis rugpjūtis Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje prasidėjo vienu iškiliausių metinių renginių – rugpjūčio 1-ąją bibliotekos ir Vydūno draugijos organizuota tarptautine konferencija. Į ją susirinko gausybė Mažosios Lietuvos šviesuolio, rašytojo, filosofo Vydūno (tikr. Vilhelmas Storostas) kūrybos, minčių, skleistų idėjų sekėjų ir puoselėtojų.

Šiemet ši tradicinė konferencija, pavadinta „Vydūnas Lietuvoje, Detmolde ir Europoje“. Ji skirta net kelioms ypač didžią svarbą turinčioms datoms – Vydūno 155-osioms gimimo metinėms, Vydūno draugijos įkūrimo 35-mečiui, Klaipėdos krašto susijungimo su Lietuva ir 1923 metų sukilimo 100-mečiui bei Klaipėdos krašto metams – paminėti.

Penkeri veiklos metai

Konferenciją pradėjo ir ją vedė Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė. Direktorė sakė, kad rugpjūčio pradžia Vydūno bibliotekos darbuotojams jau yra neįsivaizduojama be konferencijos, skirtos Vydūno kūrybos bei minčių aptarimui, susitikimui su šio mąstytojo filosofiją vertinančiais ir jo palikimą puoselėjančiais šviesuoliais. Šiemet biblioteka mini penkerių metų sukaktį, kai jai suteiktas Vydūno vardas. Direktorė pristatė bibliotekos veiklą ir nuveiktus darbus skleidžiant visuomenei Vydūno dvasinį palikimą bei sakė: „Esame įsitikinę, kad eiti Vydūno keliu yra prasminga“.

Simboliškai konferencija pradėta Vydūno „Lietuvių giesme“. Susirinkusiuosius sveikino Vydūno draugijos pirmininkė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė. Draugijos pirmininkė pasidžiaugė, kad šiemet, minint Valstybės dieną, Vydūno „Lietuvių giesmė“ skambėjo šalies mastu bei akcentavo, jog Vydūno draugijos gretos nuolat gausėja: į jas įsiliejo du svarbūs ir garbingi nariai iš Detmoldo. Viešnia apžvelgė Vydūno knygų svarbą ir jų leidybos ypatumus bei pakvietė konferencijos dalyvius „pasinerti“ į Vydūno minčių jūrą ir visiems drauge švęsti šią Vydūno šventę.

Vydūno šventė

Pagėgių savivaldybės vicemerė Ligita Kazlauskienė pabrėžė, jog šie metai yra paženklinti didžio mąstytojo Vydūno vardu ir jo asmenybės pagerbimui skirtos veiklos yra ypač svarbios. Ji  taipogi pasveikino Vydūno draugiją 35-mečio proga.

Šiais metais bibliotekos fondus papildė gausybė knygų, kurias bibliotekai bei skaitytojams dovanojo ir pristatė šiųmetės konferencijos pranešėjai. Naujai leidžiamos knygos „Vydūnas Detmolde ir Europoje“ sandarą, nuotraukas ir tekstus pristatė iš Vokietijos atvykusi šios knygos redaktorė, Vydūno vyriausiojo brolio Jono anūkė Brita Storost. Ji akcentavo, kad šioje knygoje kai kurios Vydūno  nuotraukos  yra publikuojamos pirmą kartą. Vydūno giminaitės kalbą vertė Rita Šlaitaitė.

Pranešimą „Esmingoji ir daiktiškoji būtis“ skaitė mąstytojas, etnologas, rašytojas Aleksandras Žarskus. Antrojo papildyto leidimo knygą „Kaip tapti saulėtu žmogumi“: Vydūno išmintis jaunimui (2022 m.) pristatė Vydūno draugijos narė, Vydūno klubo pirmininkė Sigutė Augutienė. Mat leidinio sudarytoja ir pratarmės autorė Rima Palijanskaitė, deja, negalėjo dalyvauti renginyje.

Renginio metu pristatyti tik šiemet dienos šviesą išvydę leidiniai. Vienas jų – perleista Vydūno knyga „Sveikata. Jaunumas. Grožė“ (1928 m.). Ją apžvelgė ir pranešimą „Visuomenės sveikatinimo gairės“ skaitė šio leidinio perleidimo idėjos iniciatorius, pratarmės autorius, Lietuvos sveikuolių sąjungos garbės prezidentas, LR Seimo narys, Vydūno idėjų propaguotojas Dainius Kepenis.

Apie Vydūno vieno veiksmo misteriją „Ragana“ pasakojo šio leidinio pratarmės autorė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė.

Nebuvo pamiršti ir mažieji knygų mylėtojai: etnologė, tautosakininkė, mitologijos žinovė habil. dr. Nijolė Laurinkienė apžvelgė naujausią, šiemet išleistą, savo leidinį – pažintinę iliustruotą knygą vaikams „Saulė – dangaus karalienė“.

Konferencijos pranešėjams padėkojo bibliotekos direktorė M. Jašinskaitė-Jasevičienė.

Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė nuoširdžiai dėkoja renginio partneriui Pagėgių savivaldybės kultūros centrui bei informaciniams rėmėjams.

Išsamiau apie renginį – ČIA

 

Dalia Mankienė,

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė, 

Nuotraukų autorė – Asta Andrulienė

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite