Vydūno viešojoje bibliotekoje įvyko knygos „Amžinybė sustoja Rambyne“ sutiktuvės

2026 m. balandžio 10-osios vakarą Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje tvyrojo ne tik pavasariška šiluma, bet ir ypatinga dvasinė bendrystė. Tąvakar buvo pristatyta knyga, prisimintas ir dar kartą pagerbtas Pagėgių krašto šviesuolio, poeto, dailininko, fotomenininko, žurnalisto, muziejininko, visuomenininko Eugenijaus Skipičio (1951–2023 m.) atminimas, jo gyvenimas ir kūryba.

Kūrybos rinktinės „Amžinybė sustoja Rambyne“ sutiktuvės buvo skirtos šio kūrėjo 75-osioms gimimo metinėms paminėti.

Šilti prisiminimai

Prisiminimais apie E. Skipičio veiklą ir kūrybą dalinosi jo žmona Giedrė Skipitienė, šio kūrėjo gyvenimo kelyje sutikti, jį pažinoję žmonės. Tai menininkai, muziejininkai, žurnalistai, kultūros atstovai, vietos bendruomenės nariai, giminaičiai. Leidinį pristatė ir renginį vedė jo sudarytoja, buvusi ilgametė šios bibliotekos direktorė Elena Stankevičienė.

Renginio pradžioje susirinkusiuosius pasveikino ir padėkos žodį tarė Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Inga Kuzmarskienė. Meninę renginio nuotaiką kūrė aktorė, poezijos skaitovė Alina Žvirblienė, jautriai perteikusi poeto eiles, o kanklių skambesiu vakarą papuošė atlikėja Evelina Butienė.

Kalbėdamas apie poetą, kompozitorius Aras Žvirblys pabrėžė, jog „Eugenijus Skipitis – žmogus, apie kurį reikia kalbėti, ir kurio ženklais vertėtų sekti“. Menininkė Renata Kasiulytė šiltai prisiminė kūrėją, sakydama, kad „Eugenijus gyveno ne Rambyne – Rambynas gyveno jame“. Šviesios atminties E. Skipičio bičiulis, fotomenininkas, žurnalistas Anatolijus Jakimovas dėkojo susirinkusiesiems ir dalijosi jautriais prisiminimais.

Skipičio dvasia – Rambyne

Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė kalbėjo apie E. Skipičio asmenybę, jo indėlį į Pagėgių krašto muziejininkystę bei Mažosios Lietuvos paveikslų sodo kūrimą. Savo įžvalgomis dalijosi Bitėnų kaimo visuomeninės organizacijos „Rambynas“ vadovas, ūkininkas Mindaugas Karklelis – rinktinės „Amžinybė sustoja Rambyne“ išleidimo mecenatas.

Rambyno regioninio parko Lankytojų centro administratorė Lina Krūminienė, simboliškai save įvardijusi E. Skipičio darbų  Rambyno regioniniame parke tęsėja, ne tik tarė daug gražių žodžių, bet ir skaitė jo eiles, primindama, kad „Skipičio dvasia dar vis tebėra Rambyne“.

Taip pat renginyje dalyvavo pedagogė, mokytoja ekspertė, knygų autorė, Šilutės literatų sambūrio „Vėdrynas“ vadovė Irena Arlauskienė. Viešnia, jau spėjusi įsigilinti į pristatomą leidinį, šiltai ir jautriai apžvelgė E. Skipičio kūrybą, pabrėždama knygos prasmingumą bei meninę vertę.

Renginyje dalyvavę kūrėjo artimieji – jo sūnus Mindaugas Skipitis bei sūnėnas Mantas Skipitis pasidalijo prisiminimais ir mintimis apie vakaro metu pristatytą leidinį. Šiltai apie knygos gimimą kalbėjo ir jo sudarytoja Elena Stankevičienė, akcentavusi, jog leidinyje siekta aprėpti visą autoriaus palikimą – fotografiją, poeziją, esė. Susirinkusieji neabejojo – šis sumanymas įgyvendintas su kaupu.

E. Skipičio nuveiktų darbų Pagėgių krašto kultūros panoramoje svarbą akcentavo Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius. Savivaldybės vadovas įteikė gėlių žiedus ir simbolines padėkos dovanas renginio svečiams bei atlikėjams, dėkojo susirinkusiems už bendruomeniškumą ir skaitė E. Skipičio eilėraštį „Matukas“, kuris jam itin artimas šeimos prasme.

Gėles bei šiltus padėkos žodžius skyrė žinomi Pagėgių krašto žmonės ir E. Skipičio giminaičiai. Jų kalbose pynėsi prisiminimai, pagarba ir nuoširdus džiaugsmas, kad teko pažinti žmogų, kurio šviesa tebesklinda iki šiol.

Skambant kanklių muzikai

Vakaro pabaigoje vėl suskambo kanklės, liejosi poezija ir muzika – žodį ir garsą sujungė dainuojamosios poezijos atlikėjas, dainų tekstų autorius Adas Nausėda, dar kartą sušildęs susirinkusiųjų širdis.

Šis vakaras tapo gyvu liudijimu, kad tikrosios asmenybės neišnyksta. Jos lieka žmonių atmintyje, jų kūryboje, vietose, kurias mylėjo. E. Skipičio atveju – Rambyne, kuris, kaip tą vakarą ne kartą nuskambėjo, iš tiesų gyveno jame ir per jį – mumyse.

 

Nuotraukų galeriją galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą.

Laura Kybartienė,

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos

 vyresnioji bibliotekininkė darbui su suaugusiais

 

Astos Andrulienės nuotraukos

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite