Vydūno palaikų perlaidojimo 25-metis
Šeštadienį Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčia buvo pilnutėlė – iš visos Lietuvos sugužėjo žmonės prisiminti, kad 1991 m. spalio 19 d. Bitėnų kapinėse prie Rambyno kalno buvo perlaidoti Vydūno palaikai, pargabenti iš Vokietijos. Praėjo 25 metai.
Vilhelmas Storosta – Vydūnas (1868-1953) – žmoniškumo fenomenas, save suvokęs kaip šviesos nešėją, iš to atsiradęs ir poreikis, ir įsipareigojimas rašyti. Vydūnas – kūrėjas, filosofas, nuo jaunystės visas jėgas skyręs tautos dvasinei kultūrai kelti. Jo apmąstymuose pirmąją vietą užėmė žmogus. „O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs“,– rašė Vydūnas.
Prieš 25 metus iš Detmoldo, Vokietijos, Vydūno palaikai buvo pargabenti į Lietuvą. Tai buvo spalio 17 d. Sugrįžusį Vydūną pagerbė ir Šilutėje. Iš čia spalio 19 d. karstas su palaikais išvežtas į Rambyno kalną. Bitėnų kapinėse radosi šviežias gelsvo smėlio kauburėlis. Vydūnas sugrįžo. Už tai pirmiausia reikia dėkoti Vydūno draugijai, kurios narių gausus būrys ir šįkart atvyko į Vilkyškius ir Bitėnus.
Bažnyčioje
Apie Vydūno sugrįžimą ir Mažosios Lietuvos panteono tapsmą bažnyčioje kalbėjo Vacys Bagdonavičius, Vydūno draugijos veiklai ir Vydūno palikimo nagrinėjimui pasišventęs žmogus, dažnas svečias Bitėnuose. Sulaukta profesoriaus Domo Kauno. Atvyko architektai Marija ir Martynas Purvinai, kurie yra sukūrę vartų į Bitėnų kapines projektą, šie vartai pagaminti Vydūno draugijos rūpesčiu, į vartų pamatą yra įmūrytas laiškas. Tai buvo 1998 m. liepos 31 d. Laišką pasirašė 28 asmenys, pirmasis – V. Bagdonavičius, bitėniškė Birutė Žemgulinė, šviesios atminties šilutiškis Julius Balčiauskas, kurio paskiepyti medeliai Bitėnų kapinaitėse papuošė Vydūno, Martyno Jankaus, kitų kapus.
„Rašome mes, Vydūno draugijos nariai, 130-aisiais Vydūno gimimo metais, susirinkę statyti šių vartų, už kurių ilsisi Didžios Sielos jau prieš 45 metus paliktas Vydūno kūnas. (…) Už tų vartų esantis kapo kauburėlis tegul neišmatuojamai ilgai būna toji vieta, kurion ateinama padėkoti už tyrą dvasinės gaivos šaltinį jį mums ir ateities kartoms palikusiajam. Norime, kad šito niekada nepamirštumėt ir Jūs…“ – parašė vartų statytojai savo laiške ateities kartoms.
„Grįžtančio Vydūno belaukiant“ – šia tema kalbėjo šilutiškis Saulius Sodonis, M. ir M. Purvinai pasakojo apie kuriamą Mažosios Lietuvos panteoną prie Rambyno kalno. Iš Detmoldo, Vokietijos, kur buvo palaidotas Vydūnas, atvykęs kunigas Miroslavas Danys pasidalijo mintimis apie tai, ką Vydūnas reiškia Vokietijoje dabar. Kultūros viceministras Romas Jarockis svečiui iš Vokietijos įteikė Kultūros ministerijos garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Šiuo ženklu kunigas iš Vokietijos įvertintas už ilgametį indėlį ir ypatingus nuopelnus įamžinant Vydūno atminimą Vokietijoje, nuolatinę veiklą populiarinant Vydūno kūrybą, plėtojant Lietuvos ir Vokietijos kultūrinius ryšius.
Bitėnų kapinėse
Bitėnų kapinaitėse, prie kapo, kur perlaidoti Vydūno palaikai, pagerbtas šio tautos sūnaus atminimas ir atidengti du kenotafai (simboliniai kapų ženklai), skirti Vydūno žmonai Klarai Storost ir Martai Raišukytei. Kalbėjo Vydūno draugijos pirmininkas Tomas Stanikas.
Šiame gelsvojo smėlio šlaite yra daug tautos istorijai svarbių kapų ir kenotafų: M. Jankaus ir jo šeimos narių, Jono Vanagaičio, Valterio Didžio, Valterio Kristupo Banaičio, Kondratavičių šeimos narių, Jono Gudavičiaus, Enzio Jagomasto, Tilžės akto signatarų. Tylos minute pagerbti į Amžinybę išėjusieji Vydūno perlaidojimo ir Bitėnų kapinių tvarkymo aktyvūs dalyviai Eva Labutytė, Eva Jankutė, Julius Balčiauskas, Kazimieras Žemgulis, kiti.
Dar kartą perskaitytas vydūniečių laiškas ateities kartoms. Tarsi priesakas, kaip gyventi. Iškilmėse dalyvavo Vydūno draugijos dainininkai, vadovaujami Eglės Burkšaitytės, ir folkloro ansamblis „Verdainė“ su vadove Regina Jokubaityte iš Šilutės.
Kai iš Bitėnų kapinių visi susirinko į M. Jankaus muziejų, anot jo direktorės Liudvikos Burzdžiuvienės, teko spaustis. „Nustebino, kad suvažiavo žmonių iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Priekulės, Kintų, Jurbarko, Šilutės, Tauragės ir kitų vietovių. Bažnyčia buvo pilnutėlė, o į muziejų visi nesutilpo… Parodyta dokumentinio filmo apie Vydūno perlaidojimą ištrauka. Pristatyta paroda, skirta Vydūno palaikų perlaidojimui ir Bitėnų kapinių atgimimui. Turėjome arbatos, juk sulaukėme netikėtos gausybės svečių“, – „Pamariui“ pasakojo L. Burzdžiuvienė.
„Pamario“ inf.