Vydūnas į Bitėnus sugrįžo prieš 28-erius metus

Nuotraukoje (iš kairės): poetas E. Skipitis, žurnalistas S. Sodonis, Pagėgių savivaldybės administracijos direktorė J. Mažutienė, Pagėgių savivaldybės meras V. Bendaravičius, studijos „Gin-Dia“ įkūrėjai D. ir G. Stunguriai, bitėniškė B. Žemgulienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė I. Jokšienė, Vydūno viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja R. Vaitkuvienė, Rambyno regioninio parko direktorė D. Milašauskienė.

Šios sukakties proga Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka pakvietė Pagėgių krašto bei Mažosios Lietuvos kultūros paveldo puoselėtojus, gerbėjus ir skleidėjus į rašytojo, filosofo, švietėjo, kultūros veikėjo Vydūno (Vilhelmas Storostas) sugrįžimo amžinajam poilsiui į Tėvynę Lietuvą 28-ųjų metinių minėjimą. Vydūno atminimas pagerbtas žvakelėmis ir baltų gėlių žiedais Bitėnų kapinaitėse, prie šio šviesuolio kapavietės.

Minėjimui persikėlus į Vydūno viešąją biblioteką, bibliotekos direktorės pavaduotoja, pavaduojanti direktorę, Ramutė Vaitkuvienė pasveikino renginyje dalyvavusius kraštiečius, Pagėgių savivaldybės vadovus – merą Vaidą Bendaravičių, mero pavaduotoją Ligitą Kazlauskienę, administracijos direktorę Jūratę Mažutienę ir pristatė garbius svečius: studijos „Gin-Dia“ (Šiauliai) įkūrėjus Gintautą ir Dianą Stungurius, pedagogą ir visuomenininką Saulių Sodonį.

Tardamas sveikinamąjį žodį, Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius akcentavo 1991 m. spalio 19 d. vykusio Vydūno palaikų perlaidojimo Lietuvoje, šalia legendinio Rambyno kalno esančiose Bitėnų kapinaitėse, svarbą Pagėgių krašto bendruomenei ir visai lietuvių tautai. Kalbėdamas Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos klebonas Kazys Žutautas pabrėžė, jog Vydūno gyvenimo ideologija ir dvasinis palikimas paliečia visas profesijas, visų amžiaus grupių ir laikų žmones, skatina diskutuoti, kokia yra gyvenimo prasmė.

Renginio muzikinį foną kūrė Pagėgių sav. Meno ir sporto mokyklos mokinė Iveta Steponavičiūtė.

Klaipėdos krašto istorijos puoselėtojas, vienas iš Vydūno perlaidojimo Mažosios Lietuvos panteone – Bitėnų kapinaitėse – iniciatorių, organizatorių ir dalyvių Saulius Sodonis pateikė išsamią, autentiškais dokumentais ir fotografijomis gausiai iliustruotą Vydūno palaikų grąžinimo gimtajai žemei apžvalgą. Išskirtinas svarus Vydūno draugijos narių, ypač – draugijos steigėjo, ilgamečio pirmininko, o šiuo metu – Garbės pirmininko doc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus, architektų Martyno ir Marijos Purvinų, Pagėgių savivaldybės vadovų indėlis ruošiant Bitėnų kapinaites Vydūno perlaidojimui ir tvarkant jas. Vydūno kapavietė ir šią kapavietę rėminantis motyvas simbolizuoja Vydūno pasaulio suvokimą. Iškilminga 1991 m. Bitėnuose vykusi Vydūno perlaidojimo ceremonija subūrė daugybę lietuvių ne tik iš visos šalies, bet ir iš viso pasaulio. Pagerbti tauraus Vydūno atminimo ir palydėti jį į paskutiniąją amžinojo poilsio vietą buvo atvykę prof. Vytautas Landsbergis, Vydūno brolio vaikaitis Jurgenas Storostas, Čikagos Vydūno fondo atstovė Stefanija Gedgaudienė, evangelikų vyskupas Jonas Kalvanas (vyresnysis) ir kiti.

Vydūno atminimas pagerbtas žvakelėmis ir baltų gėlių žiedais Bitėnų kapinaitėse.

Šiauliečiai kino kūrėjai Diana ir Gintautas Stunguriai, pristatydami savo kūrybinę studiją „Gin-Dia“, kurios veikla orientuota į Lietuvos tautinį–kultūrinį judėjimą bei propagavimą savo šalyje ir už jos ribų, atviravo, jog šiemet sukanka 20 metų nuo jų pirmosios viešnagės Mažojoje Lietuvoje, kai jiedu aplankė Vydūno kapavietę Bitėnuose. Gintautas ir Diana Stunguriai yra gerai žinomi kaip daugelį metų Vydūno raštus, jo literatūrinį, filosofinį palikimą tyrinėjantys bei šio tauraus mąstytojo idėjas puoselėjantys ir šviesaus atminimo pagerbimą įamžinantys kūrėjai.

Vydūno perlaidojimo 28-ųjų metinių minėjimo metu bibliotekoje atidaryta dailininko Gintauto Stungurio 2018 m. organizuota jungtinė tarptautinė tapytų portretų paroda „Vydūną liudiju“, skirta Vydūno metams paminėti.
Profesionalų tapytojų paveikslų parodoje greta Vydūno atvaizdų galima išvysti su Vydūno gyventu laiku susijusių, jo asmenybei giminingų ar šio filosofo reiškiamoms idėjinėms kryptims artimų asmenybių portretus. Studijos „Gin-Dia“ parengtoje vaizdo medžiagoje parodos darbų autoriai pristatė savąją Vydūno matymo interpretaciją ir tapybinius sprendimus. Reziumuota, jog kiekviename paveiksle stengtasi atvaizduoti vis kitokį Vydūną skirtingu jo amžiaus, gyvenimo tarpsniu vis kitoje jį supusioje aplinkoje.

Peržiūrint studijos „Gin-Dia“ sukurtą dokumentinę kroniką apie Vydūno sąsajas su Pagėgių kraštu gėrėtasi įsimintiniausiomis Vydūno pagerbimo Bitėnų kapinaitėse akimirkomis, klausytasi iškilių Vydūno dvasinio palikimo tyrinėtojų – doc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus ir prof. habil. dr. Domo Kauno įžvalgų. Kroniką praturtina Vydūno krikštaduktės Gražbylės Venclauskaitės, kurios portretas taip pat eksponuojamas parodoje, jautrūs ir sąmojingi prisiminimai apie jos krikštatėvį.

Šiauliečiai Vydūno viešajai bibliotekai ir jos skaitytojams padovanojo Gintauto Stungurio šviesaus atminimo tėčio Antano Stungurio į lietuvių kalbą verstą, 2017 m. išleistą Jelenos P. Blavatskajos knygą „Slaptoji doktrina“ (I T.).

Bibliotekos vadovė Ramutė Vaitkuvienė gėlių žiedais ir saldžiomis dovanėlėmis padėkojo jaunajai atlikėjai . I. Steponavičiūtei, kultūrininkui S. Sodoniui, kino metraštininkams G. ir D. Stunguriams.

Sonata Nognienė, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ką būtina žinoti lietuviams prieš planuojant vasaros keliones po Europą?

į keliones

Į kelionę automobiliu vasarą išsiruošę vairuotojai paprastai domisi lankytinų šalių greičio ribojimais, kelių mokesčiais ar stovėjimo vietų kainomis, tačiau retas susimąsto apie skirtingą vairavimo etiketą… Skirtingų šalių vairuotojai dažnai vadovaujasi nerašytomis taisyklėmis, kurios naudojamos perspėti apie pavojų, padėkoti, atsiprašyti ar pareikšti pirmumą kelyje. Nors dauguma šių taisyklių gali atrodyti universalios, jų reikšmė skirtingose šalyse – nevienoda. IT duomenų bendrovės „carVertical“ atliktas tyrimas atskleidė, jog 47 proc. vairuotojų mano, kad vietinės vairavimo kultūros nesupratimas gali sukelti pavojingų situacijų kelyje, o dar

Svajojate apie lauko virtuvę? Interjero dizainerė pataria, nuo ko pradėti

lauko virtuvė

Lauko virtuvė vis dažniau tampa natūralia namų tąsa – joje ne tik gaminama ir valgoma, bet ir leidžiamas laikas su artimaisiais. Tokiai erdvei sukurti nebūtinos didelės investicijos ar sudėtingi remonto darbai. Tinkamai išnaudojus turimą lauko erdvę ir pasirinkus praktiškus sprendimus, lauko virtuvę galima įsirengti tiek erdviame kieme, tik mažesnėje terasoje. Interjero dizainerė pataria, nuo ko pradėti ją planuoti ir į ką atkreipti dėmesį, kad gaminti lauke būtų patogu net ir nedidėlėje erdvėje, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai. „Lauko virtuvė nebūtinai turi

Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai mitas

greitis

Vasara daugeliui vairuotojų reiškia daugiau ir ilgesnių kelionių automobiliu – keliaujama po Lietuvą, vykstama ilsėtis, lankomi gamtos objektai, renginiai. Visgi vasaros metas daliai vairuotojų užaugina sparnus, nes daugiau nei trečdalis jų pripažįsta, kad šiltuoju metų sezonu yra linkę viršyti leistiną greitį. Dažnai manoma, kad važiuodami greičiau laimime laiko, tačiau pasirodo – tai tik iliuzija. Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ inicijuotas tyrimas atskleidė, kad 35 proc. vairuojančių šalies gyventojų šiltuoju metų sezonu dažnai viršija greitį. Ketvirtadalis apklaustų vairuotojų (23 proc.) nurodo dažnai

Liepą Šilutės rajone – 32 naujagimiai ir 44 santuokos

Šilutės r. savivaldybė paskelbė, jog per septynis šių metų mėnesius savivaldybėje užregistruota 143 naujagimiai, 359 mirtys, 122 santuokos ir 89 ištuokos. Liepą šiuos skaičius padidino 32 naujagimiai: 22 berniukai ir 10 mergaičių, 8 naujagimių sulaukta Šilutėje, 17 – kaimiškose seniūnijose, 7 – užsienyje. Populiarūs vardai buvo Herkus, Jonas, reti – Nikodemas, Demjanas, Leila. Liepą mirė 46 rajono gyventojai, tai mažiausias mirčių skaičius iš visų šių metų mėnesių. Mirė 24 vyrai, 22 moterys, 19 buvo Šilutės miesto gyventojai, 26 – kaimiškųjų

Taip pat skaitykite