Sveikos gyvensenos entuziastė Vlada Musvydaitė teigia, kad kardinaliai gyvenimo būdo atėjus pavasariui keisti nepatartina. Sveikatingumo įpročius prisijaukinti reikia po truputį.

„Drastiškų priemonių imtis niekada nepatariu: viską reikia pradėti nuo pat pradžių. Išaušus rytui, pirmiausiai rekomenduoju pakelti savo namiškius, juos apkabinti ir kartu padaryti paprastą, kelias minutes trunkančią rytinę mankštą. Labai linkiu, kad šis rytinis ritualas taptų įpročiu. Taip pat, kaip ir pajudėjimas tarp darbų. Kadangi šiuo metu net ir konferencijos, darbo pokalbiai vyksta nuotoliniu būdu, prie kompiuterių – mano pasiūlymas būtų kas valandą nuo jo atsitraukti ir penkias minutes pajudėti. Vaikščiojamas yra taip pat nuostabus būdas prasijudinti. Be to, mokslininkų ištirta, kad kasdienis judėjimas padeda išvengti net 40-ies lėtinių ligų“, – sako V. Musvydaitė.

Anot sveiko gyvenimo būdo entuziastės, karantiną reikia stengtis paversti kuo pozityvesniu, todėl šis laikotarpis puikiai tinka užsiimti savo kūnu ir mityba. „Šiuo metu nebeturime jokių pasiteisinimų, kad pajudėti nespėjame. Dabar atsidarius kompiuterį tereikia į paiešką įsivesti „kalanetika“ arba „joga“ ir po truputį pradėti sportuoti. Įvairiausių treniruočių internete yra gausu, o ir sporto klubai daro internetines treniruotes“, – pasakoja V. Musvydaitė.

Norint sveikai gyventi, be rytinės mankštos, du kartus per savaitę Vlada rekomenduoja padaryti pusvalandį trunkančią treniruotę ir galiausiai palaipsniui didinant kasdien nueitų žingsnių skaičių, jų per dieną nužingsniuoti bent 10 tūkstančių.

Kalbėdama apie sveiką mitybą, V. Musvydaitė sako, kad čia galioja tos pačios taisyklės kaip ir sportui. Jeigu visą laiką valgei nesveiką maistą – drastiškai mitybos keisti ir staiga tapti sveikuoliu nereikėtų.

„Ne visi iš karto susitvarko su šaldytuvo varstymu, tačiau kiekvienam ateina savas laikas, kuomet vidinis balsas pasako, kad reikia pradėti rinktis sveikesnį maistą, atsisakyti žalingų įpročių, daugiau laiko praleisti su šeima. Kai žmogus pats apsisprendžia – yra daug lengviau siekti sveikatingumo tikslų“, – teigia sveikos gyvensenos entuziastė.

Karantino metu lietuviai daugiau vaikšto

Viena iš judėjimui skirtos programėlės „#walk15“ įkūrėjų V. Musvydaitė sako, kad karantino metu lietuviai pradėjo daugiau vaikščioti. Šį faktą, anot jos, galima teigti pagal mobiliosios programėlės duomenis.

„Šiuo metu mūsų programėlėje užsiregistravę yra daugiau nei 157 tūkstančiai vartotojų. Matome, kad karantino metu lietuviai pradėjo vaikščioti po 500 žingsnių daugiau nei prieš karantiną. Šiuo metu vidutinis lietuvis nueina po 4500 žingsnių per dieną“, – teigia V. Musvydaitė.

Dar vienas dalykas, pasak sveikos gyvensenos entuziastės, kuris galbūt padėtų padidinti nueinamų žingsnių skaičių – savo gyvenvietės pažinimas. „Mūsų programėlėje yra apie 150 skirtingų maršrutų. Žinoma, jeigu esi tam tikrame mieste, negali pažeidinėti karantino taisyklių ir važiuoti kažkur, tačiau tikiu, kad ne visus maršrutus žinote ir savo mieste. Jie yra nemokami ir įgarsinti. Taip ne tik vaikščiosite, bet ir sužinosite šį tą naujo“.