Visuomenei aktuali informacija

Krašto apsaugos ministerija skelbia atsakymų į dažnai gaunamus klausimus. 

  1. Ar Lietuvai gresia pavojus?

Šiuo metu Lietuvai tiesioginio pavojaus nėra. Esame galingiausio karinio aljanso NATO dalis. NATO ir sąjungininkai stiprina savo pajėgumus Lietuvoje.

Lietuvos kariuomenė yra stipri ir moderni kaip niekada anksčiau. Lietuvos kariuomenė nuolat treniruojasi įvairiose pratybose ir yra pasirengusi visiems įmanomiems scenarijams, o greitojo reagavimo pajėgos yra pasiruošusios nedelsiant reaguoti į visus kylančius iššūkius.

  1. Kaip galėčiau remti Ukrainą?

Finansiškai, pervesdami pinigus, pvz., organizacijai BLUE/YELLOW, Ukrainos nacionaliniam bankui arba galite rinktis ir kitas organizacijas, kurios renka paramą, tačiau būkite budrūs, nes šiuo metu daugėja asmenų, norinčių pasipelnyti, kai apsimetama aukų surinkėjais.

Suteikti laikiną prieglobstį ir kitą paramą registruojantis www.stipruskartu.lt arba pagalbaukrainai@vilnius.lt 

Galintys priimti Ukrainos gyventojų augintinius, registruokitės www.lietuvagyvunams.com

Dėl itin didelio Lietuvos gyventojų aktyvumo Lietuvos raudonasis kryžius sustabdė materialinės paramos rinkimą, tačiau norintys aukoti šiuo būdu sekite informaciją. Taip pat galite kreiptis į pagalbaukrainai@vilnius.lt ir kitas Lietuvos savivaldybes.

Visa informacija apie paramos būdus plačiau: http://kam.lt/lt/naujienos_874/aktualijos_875/del_lietuvos_pilieciu_vykimo_i_ukraina.html

  1. Ar galiu vykti į Ukrainą padėti gynyboje?

Krašto apsaugos ministerija rekomenduoja Ukrainą remti 2 punkte išvardintais būdais.

Į Ukrainą vykti gali tik tie asmenys, kurie yra suderinę savo veiksmus su Ukrainos ambasada Lietuvoje. To nepadariusieji rizikuojate savo saugumu.

  1. Esu medžiotojas, turiu laisvų ginklų, kaip galėčiau juos perduoti Ukrainos kariuomenei?

Kiekvienas asmuo, įgijęs ginklą savigynai, sportui ar medžioklei, privalo laikytis įstatymo nustatytos tvarkos. Ją aprašo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Remiantis įstatymu perduoti asmeninį ginklą draudžiama.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas: https://www.infolex.lt/teise/DocumentSinglePart.aspx?AktoId=140967&StrNr=1#

  1. Esu aktyviajame kariuomenės rezerve, ką turėčiau žinoti?

Jeigu Lietuvoje būtų paskelbta mobilizacija, gautumėte šaukimą atlikti karo tarnybą. Gavę šaukimą nuvykite į regioninį karo prievolės ir komplektavimo tarnybos skyrių ar poskyrį. Apie šaukimą kiekvieną karo prievolininką papildomai asmeniškai informuos už karo prievolės administravimą atsakingi kariuomenės padaliniai.

Informacija apie aktyvųjį rezervą pateikiama:  https://www.karys.lt/tarnybos-budai/aktyvusis-rezervas/44

  1. Neturiu jokios karinės patirties, noriu prisidėti prie krašto gynybos, ką turiu daryti?

Visus aktyvius Lietuvos piliečius kviečiame prisijungti prie Lietuvos Šaulių sąjungos, Krašto apsaugos savanorių pajėgų arba prie profesionalios karo tarnybos. Daugiau informacijos: www.sauliusajunga.lt ir www.karys.lt/tarnybos_budai

  1. Mano tėvai bijo karo, ką turėčiau daryti, kad juos nuraminčiau?

Patarimas visiems – būti racionaliems ir tęsti savo įprastus kasdienius darbus. Ribokite naujienų srautą, remkitės oficialiais ir patikimais informacijos šaltiniais, eikite pasivaikščioti ar kitaip aktyviai leiskite laiką. Itin didelis neigiamų naujienų srautas gali turėti neigiamą įtaką jūsų emocinei būklei ir produktyvumui.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite