Visai Lietuvai reikšmingas šimtmetis

Po 100 metų

Vakar, 2023 m. sausio 15 d., Šilutėje ir kituose miestuose paminėtos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-osios metinės. Iškilmingi šventiniai renginiai prasidėjo ankstyvą sekmadienio rytą šventomis Mišiomis už Klaipėdos kraštą ir jo žmones Šilutės Šv. Kryžiaus ir evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Po pamaldų šilutiškiai rinkosi Verdainėje, prie pastato, kuriame anuomet veikusioje smuklėje susirinko Vyriausiojo Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komiteto vadovai ir skyrių nariai. Dabartinio Šilutės kelininkų pastato sieną papuošė užrašas „1923 m. čia buvo pasirašyta Klaipėdos krašto (Šilutės) seimo deklaracija“.

Iš gatvės pusės ties pastatu atsirado Andriaus Sirtauto sukurta instaliacija „Delegatai“. Vaizduojami Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto atstovai Vilius Šaulinskis, Martynas Jankus, Jonas Vanagaitis, Jurgis Lėbartas, Jurgis Brūvelaitis.

Teatralizuotai Šilutės teatro aktoriams perskaičius minėtąją Deklaraciją, Šilutės sporto bendruomenės bėgikų kolona centrine miesto gatve pajudėjo Šilutės r. savivaldybės pastato link. Čia jau daugelį metų stovi simbolinės raudonų plytų sienos fragmentas, skirtas 1923 m. sausio įvykiams priminti. Įvyko iškilminga istorinės Mažosios Lietuvos vėliavos pakėlimo ceremonija „Kol esam lietuviai, to krašto nenustosim“.

Apie šio įvykio svarbą ir dabartinį gyvenimą buvusiame Klaipėdos krašte (dabar Mažosios Lietuvos etnografinis regionas) kalbėjo Šilutės ir Klaipėdos rajonų savivaldybių merai Vytautas Laurinaitis ir Bronius Markauskas. Žodį tarė LR kultūros viceministras Rimantas Mikaitis. Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, be kita ko, pasidžiaugė, kad nuo senų laikų šiame krašte veikia ir katalikų, ir evangelikų liuteronų parapijos. Žodį taip pat tarė Šilutės evangelikų liuteronų kunigas Remigijus Šemeklis.

Lietuvos Respublikos ir Mažosios Lietuvos regiono vėliavas iškilmingai pakėlė kariai savanoriai, vėliau atlikę tris garbės salves. Dalyvavo Šilutės 308 kuopos šauliai.

Muzikinį foną kūrė varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario Brass“ (vad. Gražvydas Raila), Šilutės r. vokiečių kilmės gyventojų bendrijos choras „Heide“ (vad. Valteris Matulis), Sakralinės muzikos mišrus choras „Laudamus“ (vad. Irena Šemeklienė), mišrus vokalinis ansamblis „Mingė“ (vad. Regina Jokubaitytė), moterų vokalinis ansamblis „Vaivora“ (vad. Gražina Liaudanskienė).

Muziejus – Mažosios Lietuvos simbolinės sostinės ambasada

Po šių iškilmių nemenka minia šilutiškių ir svečių, nepabūgusių įkyraus sausio lietaus, perėjo per gatvę prie Šilutės Hugo Šojaus muziejaus pastato. Ant buvusio dvaro sienos ties paradinėmis durimis atidengtas ženklas, žymintis, kad Šilutė yra simbolinė Mažosios Lietuvos sostinė. Šventinę nuotaiką čia kūrė mažieji šilutiškiai.

Mažosios Lietuvos sostinės ženklą atdengė Klaipėdos r. ir Šilutės r. savivaldybių merai B. Markauskas, V. Laurinaitis ir H. Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė. Gerdos Belokopytovos nuotr.

Netrukus Šilutės jaunoji karta H. Šojaus dvaro rūmų menėse dalyvavo viktorinoje „Įveik šimtmečio istoriją“, kurią surengė LRT žurnalistas ir istorikas Robertas Petrauskas.

Pirmą kartą skambėjo Mažosios Lietuvos maršas

15 val. Kultūros ir pramogų centre nuskambėjo iškilmingas šventinis koncertas „Viena giminė, viena kalba, viena žemė…“ Koncertavo Lietuvos kariuomenės orkestras (meno vadovas ir dirigentas majoras Egidijus Ališauskas), Šilutės meno mokyklos fanfarinis orkestras „Pamarys“ (vadovas Gražvydas Raila) ir šokėjų grupė ,,Pamarietė“ (vadovė Judrė Railienė), Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mišrus choras (vadovė Jolanta Vyšniauskienė, chormeisteris Ramūnas Baršauskas, koncertmeisterė Živilė Čapienė), Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetų choro studija (vadovė Jolanta Vyšniauskienė), Šilutės kultūros ir pramogų centro vokalinis ansamblis „Vox Libri“ (vadovė Rasa Golubovskienė), Mažosios Lietuvos medžioklės ragų ansamblis „Kurtinys“ (vadovas G.  Raila), solistas Deivis Norvilas.

Koncerto metu pirmą kartą buvo atliktas kraštiečio kompozitoriaus Kazio Daugėlos sukurtas Mažosios Lietuvos maršas.

Visų renginių vedėjas – Marijus Budraitis.

Petras Skutulas, autoriaus nuotr.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Orai: bus šlapdribos, sniego, plikledžio

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kokių orų tikėtis artėjantį savaitgalį. Gruodžio 5 d., ketvirtadienį, naktį buvo krituliai (sniegas, šlapdriba). Kai kur plikledis. Vėjas rytų, pietryčių, 6-11 m/s. Temperatūra buvo nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos. Dieną daug kur krituliai, vyraus nedidelis lietus, šlapdriba. Vietomis rūkas, plikledis. Vėjas pietinių krypčių, 6-11 m/s. Aukščiausia temperatūra nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos. Gruodžio 6 d., penktadienį, vietomis silpni krituliai. Vėjas pietryčių, 8-13 m/s, dieną kai kur gūsiai sieks 15-17 m/s. Temperatūra

Seimas svarstys siūlymą didinti vienkartinę išmoką gimus vaikui

Seimas pradėjo svarstyti Išmokų vaikams įstatymo pataisas, kuriomis siūloma beveik dvigubai didinti vienkartinę išmoką gimus vaikui. Pasak projektą pristačiusio parlamentaro Gintauto Palucko, siekiama šią universalią išmoką didinti nuo dabar nustatyto 11 iki 20 BSI (bazinė socialinė išmoka) dydžio. Tiek pat ši išmoka didėtų įvaikinus vaiką ar paėmus jį globoti. „Šeimos, turinčios vaikų, pagal statistiką labai sparčiai krenta į skurdo riziką patiriančių kategoriją ir šiandien išmoka gimus vaikui tikrai ne tai kad nedengia, bet apskritai labai vargiai kompensuoja pirmąsias išlaidas gimus

Duomenų viliojimo pratybose dalyvavo per 150 organizacijų: reikia būti atidesniems

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos lapkričio paskutinę savaitę organizavo trečią šiais metais „Kibernetinis skydas PhishEx 2024“ pratybų etapą. Šio etapo metu išsiųsta daugiau nei 109 tūkst. duomenų viliojimo ataką imituojančių elektroninių laiškų, skirtų darbuotojams iš 152 organizacijų. Pratybų metu riziką keliančius veiksmus atliko 15 proc. personalo. „Organizacijos vis aktyviau naudojasi galimybe stiprinti darbuotojų budrumą – paskutinio pratybų etapo metu buvo išsiųstas rekordinis skaičius laiškų. Rezultatai rodo, jog dėmesys ir investicijos darbuotojų švietimui kibernetinio saugumo tema turi dar

Nuo 2025 m. vairavimo egzaminai Lietuvoje – tik valstybine lietuvių arba oficialiomis ES kalbomis

Nuo 2025 m. sausio 1 d. vairavimo egzaminus Lietuvoje bus galima laikyti tik lietuvių arba kitomis oficialiomis Europos Sąjungos (ES) kalbomis. Tai įtvirtinta Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsakyme. Juo siekiama skatinti valstybinės kalbos vartojimą, stiprinti užsieniečių integraciją į visuomeninį gyvenimą bei užtikrinti geresnį bendradarbiavimą su ES valstybėmis narėmis. „Šis sprendimas padės sumažinti išorės grėsmių poveikį nacionaliniam saugumui. Laikomės aiškios ir vertybiškai pagrįstos pozicijos – viešosios paslaugos Lietuvoje negali būti teikiamos šalies agresorės kalba. Kaip ES valstybė, užtikriname galimybę gauti

Taip pat skaitykite