Visai Lietuvai reikšmingas šimtmetis
Po 100 metų
Vakar, 2023 m. sausio 15 d., Šilutėje ir kituose miestuose paminėtos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-osios metinės. Iškilmingi šventiniai renginiai prasidėjo ankstyvą sekmadienio rytą šventomis Mišiomis už Klaipėdos kraštą ir jo žmones Šilutės Šv. Kryžiaus ir evangelikų liuteronų bažnyčiose.
Po pamaldų šilutiškiai rinkosi Verdainėje, prie pastato, kuriame anuomet veikusioje smuklėje susirinko Vyriausiojo Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komiteto vadovai ir skyrių nariai. Dabartinio Šilutės kelininkų pastato sieną papuošė užrašas „1923 m. čia buvo pasirašyta Klaipėdos krašto (Šilutės) seimo deklaracija“.
Iš gatvės pusės ties pastatu atsirado Andriaus Sirtauto sukurta instaliacija „Delegatai“. Vaizduojami Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto atstovai Vilius Šaulinskis, Martynas Jankus, Jonas Vanagaitis, Jurgis Lėbartas, Jurgis Brūvelaitis.
Teatralizuotai Šilutės teatro aktoriams perskaičius minėtąją Deklaraciją, Šilutės sporto bendruomenės bėgikų kolona centrine miesto gatve pajudėjo Šilutės r. savivaldybės pastato link. Čia jau daugelį metų stovi simbolinės raudonų plytų sienos fragmentas, skirtas 1923 m. sausio įvykiams priminti. Įvyko iškilminga istorinės Mažosios Lietuvos vėliavos pakėlimo ceremonija „Kol esam lietuviai, to krašto nenustosim“.
Apie šio įvykio svarbą ir dabartinį gyvenimą buvusiame Klaipėdos krašte (dabar Mažosios Lietuvos etnografinis regionas) kalbėjo Šilutės ir Klaipėdos rajonų savivaldybių merai Vytautas Laurinaitis ir Bronius Markauskas. Žodį tarė LR kultūros viceministras Rimantas Mikaitis. Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, be kita ko, pasidžiaugė, kad nuo senų laikų šiame krašte veikia ir katalikų, ir evangelikų liuteronų parapijos. Žodį taip pat tarė Šilutės evangelikų liuteronų kunigas Remigijus Šemeklis.
Lietuvos Respublikos ir Mažosios Lietuvos regiono vėliavas iškilmingai pakėlė kariai savanoriai, vėliau atlikę tris garbės salves. Dalyvavo Šilutės 308 kuopos šauliai.
Muzikinį foną kūrė varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario Brass“ (vad. Gražvydas Raila), Šilutės r. vokiečių kilmės gyventojų bendrijos choras „Heide“ (vad. Valteris Matulis), Sakralinės muzikos mišrus choras „Laudamus“ (vad. Irena Šemeklienė), mišrus vokalinis ansamblis „Mingė“ (vad. Regina Jokubaitytė), moterų vokalinis ansamblis „Vaivora“ (vad. Gražina Liaudanskienė).
Muziejus – Mažosios Lietuvos simbolinės sostinės ambasada
Po šių iškilmių nemenka minia šilutiškių ir svečių, nepabūgusių įkyraus sausio lietaus, perėjo per gatvę prie Šilutės Hugo Šojaus muziejaus pastato. Ant buvusio dvaro sienos ties paradinėmis durimis atidengtas ženklas, žymintis, kad Šilutė yra simbolinė Mažosios Lietuvos sostinė. Šventinę nuotaiką čia kūrė mažieji šilutiškiai.
Netrukus Šilutės jaunoji karta H. Šojaus dvaro rūmų menėse dalyvavo viktorinoje „Įveik šimtmečio istoriją“, kurią surengė LRT žurnalistas ir istorikas Robertas Petrauskas.
Pirmą kartą skambėjo Mažosios Lietuvos maršas
15 val. Kultūros ir pramogų centre nuskambėjo iškilmingas šventinis koncertas „Viena giminė, viena kalba, viena žemė…“ Koncertavo Lietuvos kariuomenės orkestras (meno vadovas ir dirigentas majoras Egidijus Ališauskas), Šilutės meno mokyklos fanfarinis orkestras „Pamarys“ (vadovas Gražvydas Raila) ir šokėjų grupė ,,Pamarietė“ (vadovė Judrė Railienė), Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mišrus choras (vadovė Jolanta Vyšniauskienė, chormeisteris Ramūnas Baršauskas, koncertmeisterė Živilė Čapienė), Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetų choro studija (vadovė Jolanta Vyšniauskienė), Šilutės kultūros ir pramogų centro vokalinis ansamblis „Vox Libri“ (vadovė Rasa Golubovskienė), Mažosios Lietuvos medžioklės ragų ansamblis „Kurtinys“ (vadovas G. Raila), solistas Deivis Norvilas.
Koncerto metu pirmą kartą buvo atliktas kraštiečio kompozitoriaus Kazio Daugėlos sukurtas Mažosios Lietuvos maršas.
Visų renginių vedėjas – Marijus Budraitis.
Petras Skutulas, autoriaus nuotr.