Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teikia finansinę paramą labdaros organizacijoms už maisto, surinkto iš pirminės gamybos ir maisto pramonės, tvarkymą. Šiemet „Maisto bankas“, pasinaudojęs ŽŪM parama, nepasiturinčiai gyvenantiems žmonėms jau išdalijo beveik 540 t maisto. Vis daugiau  ūkininkų ir gamintojų maisto produktus atiduoda labdarai.

„Rudenį vėl bus renkamos paraiškos remti  labdaros organizacijas, gelbėjančias maistą iš ūkių ir maisto pramonės įmonių. Raginame labdaros organizacijas dalyvauti paramoje, taip prisidedant prie maisto švaistymo mažinimo ir pamaitinant vargstančiuosius“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

ŽŪM užsakymu, Lietuvos socialinių mokslų centro ekonomikos ir kaimo vystymo institutas 2020-2021 m. atliko mokslinį tyrimą, kurio metu nustatyta, kad Lietuvoje visoje maisto tiekimo grandinėje maisto praradimai sudaro net 393,8 tūkst. t per metus. Didžiausi maisto praradimai nustatyti namų ūkiuose – net 61 proc. visų maisto praradimų. Žemės ūkio sektoriuje nustatyti maisto praradimai sudaro 21 proc., prekyboje –12 proc., maisto pramonėje – 4 proc., viešajame maitinime – 1 proc.

Atsižvelgdama į šio tyrimo rezultatus, ŽŪM nuo 2022 m. pradėjo teikti finansinę paramą labdaros organizacijoms už maisto, surinkto iš pirminės gamybos ir maisto pramonės, tvarkymą. Už kilogramą maisto produktų, surinktų iš ūkininkų ir maisto pramonės įmonių ir vėliau išdalytų vargstantiems, kompensuojamos patirtos išlaidos iki 0,5 Eur.

2022 m. paraišką paramai gauti pateikė tik „Maisto bankas“, kuriam už išgelbėtus 350 tonų maisto  buvo išmokėta per 130 tūkst. Eur. Iš ūkininkų buvo surinkta 150 tonų, o iš maisto pramonės įmonių – per 200 tonų. Šiemet „Maisto bankui“ jau išmokėta 270 tūkst. Eur už beveik 540 t maisto, išdalyto vargstantiems žmonėms. Daugiausia išsaugota daržovių – bulvių, svogūnų, raudonųjų burokėlių. Parama surinkta iš 115 skirtingų ūkio subjektų.

„Nepaprastai džiaugiamės ir dėkojame, kad prie kilnios „Maisto banko“ misijos jungiasi vis daugiau ūkininkų ir gamintojų, kurie vietoj maisto utilizavimo priima atsakingesnį sprendimą – atiduoti perteklinį maistą labdarai. O mes savo ruožtu įsipareigojame, jog maistas bus išskirstytas ir išdalytas pagal visus galiojančius teisės aktus“, – sako „Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius.

„Maisto bankas“ pastebi, kad šiuo metu prašančiųjų paramos skaičiai rekordiškai auga, greta vargingai gyvenančiųjų Lietuvos žmonių į paramos gavėjų eiles stoja ir nuo karo pabėgę ukrainiečiai, kuriems sunkiau įsitvirtinti mūsų šalyje. Dažniausiai tai senjorai, žmonės su negalia, mažus vaikus auginančios mamos, vieniši tėvai. Pastaruoju metu „Maisto bankas“ paramą teikia 230 237 žmonėms.

Žemės ūkio min. inf.