Tai – įdomu. Pinigų muziejus nuolat skelbia su Lietuvos pinigais susijusių publikacijų. Pateikiame dar vieną. Lietuvoje jau 1990 m. buvo numatyta spausdinti 500 litų banknotus. Juos komponavo pinigų projektavimo grupės vadovas Raimondas Miknevičius. 1990 m. banknotas atspausdintas JAV „United States Banknote Corporation“ spaustuvėje, tačiau tuo metu toks didelis nominalas nebuvo reikalingas. 1991 m. laidos banknote buvo įdiegta nepakankamai apsaugos priemonių, todėl jis neišleistas į apyvartą. 2000 m. iš naujo susirūpinta 500 litų banknoto projektavimu.

1991 m. laidos banknoto projektas parengtas laikantis nustatytos didžiųjų nominalų serijos komponavimo schemos: averso dešinėje portretas, centre J. Zikaro sukurtas Vytis, kairėje elipsės formos vieta vandenženkliui, visus komponentus jungia horizontalios juostos, o reverse peizažas su debesyse kabančiu Laisvės varpu. Šiame banknote buvo nutarta įamžinti Vincą Kudirką – vieną iš žymiausių lietuvių tautinio atgimimo veikėjų, rašytoją, visuomenės veikėją, „Varpo“ redaktorių ir ideologą, valstybės himno „Tautiška giesmė“ žodžių ir muzikos autorių.

Praėjus vos ne dešimtmečiui ir bankui apsisprendus 500 litų nominalo banknotą išleisti, 1991 m. laidos banknoto autorius R. Miknevičius pratęsti darbo ir parengti piešinio naujai laidai nepanoro. Tai atlikti buvo pasiūlyta Giedriui Jonaičiui. Jis paveldėjo planuotos laidos komponavimo schemą ir temą, tačiau teko banknotą pritaikyti prie padidėjusių apsaugos reikalavimų, pakeisti jo spalvinį sprendimą. Visi lietuviški mažųjų nominalų banknotai buvo neryškių spalvų, 200 litų banknotas – ryškiai mėlynas, o šį didžiųjų nominalų serijos banknotą papildė raudonas 2000 m. laidos 500 litų banknotas, spausdintas Vokietijos „Giesecke & Devrient GmbH Ltd“ spaustuvėje.

G. Jonaitis projekto aversą pasikeitė nedaug, jis papildytas tik vertikalia hologramine juosta. Lietuvos banko specialistų prašymu dailininkas atsisakė horizontalių ornamento juostų abiejose banknoto pusėse, labai sumažintą J. Zikaro sukurtą Vytį įkomponavo horizontalioje elipsėje ir jos pagrindu formavo centro kompoziciją.

V. Kudirkos portretas išraižytas profesionaliai. Dailininkas sako, kad, gerai žinodamas graverio meistriškumą, daug į jo darbą nesikišo. Kaip ir ankstesniame banknote, G. Jonaitis paliko tą patį peizažo motyvą – Merkio ir Nemuno santaką, tik pakeitė žiūrėjimo tašką, sumodeliavo Laisvės varpą. R. Miknevičius savajame projekte daugiau dėmesio buvo skyręs Nemunui, tik siaura blizgančia vandens juostele pažymėjo Merkį, o G. Jonaitis kompozicijos centru pasirinko vaizdingąjį Merkio slėnį. Abiejų dailininkų skonių sutapimas nė kiek nestebina – juk tai viena iš įspūdingiausių Lietuvos gamtos panoramų.

Vis dėlto kiekvienas iš jų šio peizažo pritaikymo prie pinigo specifikos galimybes traktavo visiškai skirtingai. G. Jonaitis banknotą projektavo jau gerai perpratęs pinigų komponavimo ypatumus, ypač banknoto apsaugos reikalavimus bei spausdinimo technologijos galimybes. Jis į peizažą pasižiūrėjo kaip į lauką, kuriame bus įdiegtas banknoto apsaugos priemonių kompleksas. Savo požiūrį į peizažo vietą banknoto kompozicijoje išsakė prisimindamas darbą kompanijoje:

„Kurdamas banknoto peizažą siekiau išvengti nuogo natūralizmo, stengiausi pasiekti tam tikrą sąlygiškumą, nenorėjau tokio sprendimo, kaip mūsų ankstesniuose banknotuose, kur peizažas tarsi „paveikslėlis“ – su debesimis, žolytėmis ir t. t. Vengiau natūralistinio vaizdo, kryptingai galvojau apie jo grafinio realizavimo perspektyvas, modeliavau galimas įvairių spaudos būdų kombinacijas.“ Pirmą kartą lietuviškuose piniguose spalvą keičiančiais dažais reverse atspausdinta apsauginė juostelė. Tai didžiausio nominalo, ne kiekvienam ir nedažnai į rankas patenkantis Lietuvos banknotas.

Pinigų muziejaus inf.