Vilkyškių pieninės produktai grįžta į Rusijos rinką
Vasaris prasidėjo gera žinia: Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnyba „Rospotrebnadzor“ atšaukė draudimą ir leidžia įvežti į Rusiją Vilkyškių pieninės ir „Šilutės Rambyno“ produkciją. Gruodžio pabaigoje ir sausio mėnesį tokios geros žinios sulaukė dar trys Lietuvos pieno perdirbimo įmonės – „Pieno žvaigždės“, „Žemaitijos pienas“ ir „Rokiškio sūris“.
Lietuviškų pieno produktų, kuriuos Rusijos rinkai tiekė minėtosios penkios pieno perdirbimo įmonės, importas į Rusiją buvo uždraustas praėjusių metų spalio 7 d. Sprendimas sutapo su laiku, kai Lietuva pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai (praėjusių metų antrasis pusmetis), todėl šis rusų sprendimas vadintas ir politiškai motyvuotu. Rusijos tarnybos oficialiai teigė, kad lietuviškų pieno produktų importą stabdo dėl abejonių keliančios produkcijos kokybės, esą produktai nepakankamai saugūs vartoti. Prasidėjo derybos, vizitai, iš Lietuvos į Rusiją plaukė papildoma informacija apie produkcijos saugumą ir atliktus papildomus tyrimus.
Staiga netekti didelės rusų rinkos – nemenkas smūgis penkioms didžiausioms Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms. Nuspėjant, kad draudimas susijęs su politika, vyravo didelių abejonių, kada bepavyks susigrąžinti prarastą rinką. Nežinomybė truko beveik tris mėnesius.
Kodėl Vilkyškių ir Šilutės pieno perdirbimo bendrovės į Rusijos rinką sugrįžo paskutinės? Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius „Pamariui“ telefonu sakė nesureikšminąs to, nes Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnyba viešai skelbusi, jog importo draudimas būsiąs atšauktas etapais. Taip ir atsitiko. Kita vertus, tris mėnesius trukę suvaržymai taikyti ne visai Vilkyškių pieninės produkcijai, be to, ši bendrovė turi ir kitų rinkų. G. Bertašius teigė, jog Rusijos rinkos nepakeitė naujomis kitose valstybėse, tik šiek tiek daugiau teko padirbėti Balkanų, Pietų Europos, kai kuriose Europos Sąjungos senbuvėse valstybėse.
Įmonės apyvarta tik išaugo
Praėjusiais metais 30 proc. Vilkyškių pieninės produkcijos teko Rusijos rinkai, tai 100 milijonų litų per metus. Panaikinus importo draudimą Vilkyškių pieninei prireiks nuo trijų mėnesių iki pusės metų, kad visiškai susigrąžintų turėtas pozicijas Rusijos rinkoje. Tiesa, G. Bertašius nė neužsiminė, kad būtų nutrūkę ryšiai su verslo partneriais Rusijoje. Galbūt lietuvių pieno produktų sugrįžimas į Rusijos rinką naudingas abiem pusėms.
Tik vasario pabaigoje Vilkyškių pieninė turės galutinius praėjusių metų ūkinės ir finansinės veiklos rezultatus. Tačiau G. Bertašius jau pasidžiaugė, jog įmonės praėjusių metų pajamos sudarė 365 milijonus litų, apyvarta augo ir buvo net 22 proc. didesnė už 2012 metus. Nepaisant tris mėnesius trukusių trukdžių, Vilkyškių pieninės rezultatai yra geri. Įmonės kolektyvas dirbo įprasta tvarka ir tradiciniu pajėgumu, atlyginimų nemažino, netaikyta ir kitokių taupymo priemonių. G. Bertašius atkreipė dėmesį į tai, kad nuo spalio kas mėnesį po du centus didinta pieno supirkimo kaina, kuri ir laikinų sunkumų metu ne mažėjo, bet didėjo. Tokius sprendimus diktavo rinka.
Stasė SKUTULIENĖ