Vilkyškių pieninės produktai grįžta į Rusijos rinką

Vasaris prasidėjo gera žinia: Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnyba „Rospotrebnadzor“ atšaukė draudimą ir leidžia įvežti į Rusiją Vilkyškių pieninės ir „Šilutės Rambyno“ produkciją. Gruodžio pabaigoje ir sausio mėnesį tokios geros žinios sulaukė dar trys Lietuvos pieno perdirbimo įmonės – „Pieno žvaigždės“, „Žemaitijos pienas“ ir „Rokiškio sūris“.

Lietuviškų pieno produktų, kuriuos Rusijos rinkai tiekė minėtosios penkios pieno perdirbimo įmonės, importas į Rusiją buvo uždraustas praėjusių metų spalio 7 d. Sprendimas sutapo su laiku, kai Lietuva pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai (praėjusių metų antrasis pusmetis), todėl šis rusų sprendimas vadintas ir politiškai motyvuotu. Rusijos tarnybos oficialiai teigė, kad lietuviškų pieno produktų importą stabdo dėl abejonių keliančios produkcijos kokybės, esą produktai nepakankamai saugūs vartoti. Prasidėjo derybos, vizitai, iš Lietuvos į Rusiją plaukė papildoma informacija apie produkcijos saugumą ir atliktus papildomus tyrimus.
Staiga netekti didelės rusų rinkos – nemenkas smūgis penkioms didžiausioms Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms. Nuspėjant, kad draudimas susijęs su politika, vyravo didelių abejonių, kada bepavyks susigrąžinti prarastą rinką. Nežinomybė truko beveik tris mėnesius.
Kodėl Vilkyškių ir Šilutės pieno perdirbimo bendrovės į Rusijos rinką sugrįžo paskutinės? Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius „Pamariui“ telefonu sakė nesureikšminąs to, nes Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnyba viešai skelbusi, jog importo draudimas būsiąs atšauktas etapais. Taip ir atsitiko. Kita vertus, tris mėnesius trukę suvaržymai taikyti ne visai Vilkyškių pieninės produkcijai, be to, ši bendrovė turi ir kitų rinkų. G. Bertašius teigė, jog Rusijos rinkos nepakeitė naujomis kitose valstybėse, tik šiek tiek daugiau teko padirbėti Balkanų, Pietų Europos, kai kuriose Europos Sąjungos senbuvėse valstybėse.
Įmonės apyvarta tik išaugo
Praėjusiais metais 30 proc. Vilkyškių pieninės produkcijos teko Rusijos rinkai, tai 100 milijonų litų per metus. Panaikinus importo draudimą Vilkyškių pieninei prireiks nuo trijų mėnesių iki pusės metų, kad visiškai susigrąžintų turėtas pozicijas Rusijos rinkoje. Tiesa, G. Bertašius nė neužsiminė, kad būtų nutrūkę ryšiai su verslo partneriais Rusijoje. Galbūt lietuvių pieno produktų sugrįžimas į Rusijos rinką naudingas abiem pusėms.
Tik vasario pabaigoje Vilkyškių pieninė turės galutinius praėjusių metų ūkinės ir finansinės veiklos rezultatus. Tačiau G. Bertašius jau pasidžiaugė, jog įmonės praėjusių metų pajamos sudarė 365 milijonus litų, apyvarta augo ir buvo net 22 proc. didesnė už 2012 metus. Nepaisant tris mėnesius trukusių trukdžių, Vilkyškių pieninės rezultatai yra geri. Įmonės kolektyvas dirbo įprasta tvarka ir tradiciniu pajėgumu, atlyginimų nemažino, netaikyta ir kitokių taupymo priemonių. G. Bertašius atkreipė dėmesį į tai, kad nuo spalio kas mėnesį po du centus didinta pieno supirkimo kaina, kuri ir laikinų sunkumų metu ne mažėjo, bet didėjo. Tokius sprendimus diktavo rinka.

Stasė SKUTULIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite