Vilija Blinkevičiūtė: „Joks karantinas negali drausti mylėti artimą žmogų“

Kokie svarbūs sprendimai priimti ar artimiausiu laiku bus priimti Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje? Kaip juos vertina socialdemokratė Vilija BLINKEVIČIŪTĖ, Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vicepirmininkė?

Su europarlamentare kalbasi Rimantas Kazlauskas:

Gerbiama Vilija, kokį europinį sprendimą išskirtumėte? Kuo jis svarbus Lietuvos žmonėms?

Pagaliau, vykdydama Europos Parlamento sprendimą, Europos Komisija pateikė siūlymą dėl Vaiko garantijų. Buvau viena iš šios iniciatyvos autorių.

Ji numato konkrečias (taip pat ir finansines) priemones visiems vaikams užtikrinti kokybiškas gyvenimo sąlygas, nepriklausomai nuo turtinės padėties, visuomeninio tėvų ar globėjų statuso.

Pandemija, karantinai tik dar labiau padidino šios iniciatyvos svarbą. Kas jau kas, bet per visas krizes labiausiai kenčia mažiausieji ir silpniausieji. Sustabdyti ar bankrutavę verslai, prarastos darbo vietos ar pajamos galų galiausiai (kartais – ir pirmiausiai) skaudžiai kerta vaikams, jų gyvenimui.

ES valstybėms narėms bus suteikta teisė pačioms spręsti, kaip įgyvendinti Vaiko garantijų sistemą.

Kaip Vaiko garantijų sistema galėtų atrodyti Lietuvoje? Juk tai ne vien tik Vaiko pinigai?

Taip, tai būtų kur kas platesnė pagalba ir parama. Štai keli pavyzdžiai.

Valstybė taiko mažesnius mokesčius, auginantiems vaikus. Lietuvos Respublikos Seimo socialdemokratai jau iškėlė tokį siūlymą įteisinti įstatymu.

Šeimoms valstybė kompensuoja dalį būsto įsigijimo išlaidų, apmoka dalį nuomos mokesčių. Pradedama įgyvendinti prieinamo būsto programa – didinama socialinio būsto pasiūla, gerinamos sąlygos gyventi tokiuose būstuose šeimoms su vaikais.

Sudaromos lygios sąlygos visiems vaikams mokytis ir lavinti savo gebėjimus. Mokyklos neskirstomos į geras ir blogas, į turtingųjų ir neturtingųjų. Kiekvienam vaikui nuo pirmos klasės ar net nuo darželio suteikiamas individualus mokymosi planas – pagal vaiko sugebėjimus.

Vaiko pinigai nuolat indeksuojami, kad jų pakaktų ne tik užtikrinti pilnavertį vaikų maitinimą, bet ir garantuotų finansines galimybes lavintis po pamokų, o vasarą bent savaitę ar dvi ilsėtis stovyklose. Arba šias išlaidas pilnai kompensuoja pati valstybė.

Bet juk tam reikia milžiniškų lėšų?

Taip. Ir jų bus ES biudžete, taip pat lėšų turės skirti ir Lietuva. Europos socialiniame fonde šiai programai numatyta beveik 6 mlrd. eurų. Dalį lėšų bus galima panaudoti iš Europos regioninės plėtros fondo  perspektyviomis investicijomis į socialinę infrastruktūrą, įrangą ir galimybę gauti kokybiškas paslaugas.

Taip pat prie vaikų garantijos įgyvendinimo turėtų prisidėti ir 2,2 milijardo eurų dotacija, kurią ES Lietuvai skiria ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui. Deja, Vyriausybė iki šiol slėpė nuo visuomenės, kaip šiuos pinigus ketinama išleisti.

Esu įsitikinusi, kad šios lėšos turi būti tiesiogiai investuojamos į mūsų žmones, ne į betoną. Kad planas būtų ne tik ekonominio, bet ir socialinio atsigavimo – tai svarbu samdomą darbą bei savarankiškai dirbantiems, smulkiesiems verslininkams, šeimoms, auginančioms vaikus.

Kaip apskritai vertinate Vyriausybės veiksmus?

Kritikavau dėl skiepijimo. Nesuvokiama, kuomet atsiranda dešimtys prioritetinių grupių. Tai privilegijų dalijimas. Kas „prilindo“ prie valdžios, tas ir skiepijamas, nors ir šiandien nemaža dalis vyresnių žmonių ir sergančiųjų lėtinėmis ligomis nepaskiepyta. Taip neturėjo būti.

Apskritai kai kurios karantino priemonės buvo perteklinės.

Ir dėlto kreipėtės į sveikatos apsaugos ministrą…

Kreipiausi dėl sunkių ligonių lankymo gydymo, slaugos įstaigose. Neleisti net atsisveikinti su mirštančiuoju – per daug žiauru. Didžiulė, skaudi problema, su kuria susidūrė tūkstančiai artimųjų, sergančiųjų ir kuri buvo valdžios užmiršta.

Galima pasiguosti bent tuo, kad dabar situacija pasikeitė. Reikėjo tuos nežmoniškus ribojimus naikinti anksčiau. Jokia krizė, joks karantinas negali reikšti nužmoginimo, negali atimti vilties ir uždrausti mylėti artimąjį.

Šį sekmadienį minėsime Motinos dieną. Man tai viena gražiausių švenčių.

Sveikinu visas mamas, taip pat ir būsimas mamytes, su šia nuostabia meilės ir pavasario švente.

Būkite mylimos! Būkite pasveikintos!

Parengta bendradarbiaujant

su EP Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Saugiausios ateities profesijos: ką pataria rinktis stojantiesiems 2026-aisiais?

profesijos

Besibaigiant prašymų studijuoti priėmimui, abiturientai ieško krypčių, kurios suteiktų ne tik įdomią kasdienybę, bet ir finansinį saugumą. Vis daugiau jaunuolių žvalgosi į technologijų sektorių – vieną iš nedaugelio sričių, kur pradėjus nuo nulio pajamas įmanoma patrigubinti vos per 5 metus. Šį susidomėjimą patvirtina ir naujausios Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) įžvalgos: iki 2030-ųjų rinkoje sparčiausiai augs su DI, duomenų inžinerija, kibernetiniu saugumu ir tinklų infrastruktūra susijusios profesijos. Šios sritys išliks stabilios net ir DI automatizuojant dalį užduočių, teigia Daiva Kasperavičienė, „Telia“

Tyrimas: kas šeštas gyventojas neskiria pinigų pomėgiams

milijonieriais

Laisvalaikį dažnai siejame su mokamomis veiklomis – kelionėmis, renginiais, sportu ar kūryba, tačiau ne visi gyventojai turi pomėgį, kuriam reguliariai skirtų pinigų. Toks pasirinkimas gali reikšti skirtingus dalykus: vieniems pakanka nemokamų ar mažai kainuojančių veiklų, kitiems tai gali būti finansinio atsargumo, mažesnių pajamų ar kaltės jausmo leidžiant pinigus sau ženklas. Apie tai, kaip įvertinti savo laisvalaikio įpročius ir suderinti taupymą su gyvenimo kokybe, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Daugiausia pinigų Lietuvos gyventojai skiria kelionėms – taip teigia

Elektrolitai – ne stebuklingas gėrimas. Kada jie iš tiesų padeda, o kada jų nereikia?

elektrolitai

Elektrolitai gali padėti organizmui atkurti skysčių ir mineralinių medžiagų pusiausvyrą po intensyvaus fizinio krūvio, gausiai prakaituojant ar sutrikus virškinimui. Tačiau augantis jų populiarumas turi ir kitą pusę – šie produktai vis dažniau vartojami be aiškaus poreikio, tikintis daugiau energijos, greitesnio atsistatymo ar net mažesnio svorio. Į vaistinę užsukusi moteris pasakojo mažai valganti, tačiau kasdien gerianti elektrolitus, nes tikėjosi taip gauti reikalingų medžiagų, išlaikyti energiją ir greičiau sulieknėti. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė pabrėžia, kad tokia situacija – pavojingas pavyzdys, kaip

Šilutėje sustabdytame automobilyje rastas 21 galbūt neteisėtai laikomas voras

vorai

Šilutėje sustabdytame Lenkijos piliečio automobilyje policijos pareigūnai aptiko 21 įvairių rūšių vorą, kurių teisėto įsigijimo dokumentų vairuotojas nepateikė. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai paėmė vorus rūšims nustatyti – įtariama, kad dalis jų gali būti saugomų rūšių. Vyksta tyrimas. Liepos 12-osios naktį, iš sekmadienio į pirmadienį, Šilutėje policijos pareigūnai sustabdė Lenkijos piliečio vairuojamą automobilį. Jame aptiko lagaminą su 21 įvairių rūšių voru plastikiniuose induose. Į įvykio vietą buvo iškviesti aplinkosaugininkai. Vairuotojas nepateikė vorų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Aplinkosaugininkai pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą,

Taip pat skaitykite